Šalpusnio nauda, vaistingieji lapai, piktžolė ir salota

Šalpusnio nauda, vaistingieji lapai, piktžolė ir salota

Astrinių šeimos augalų genties atstovo – šalpusnio lotyniškas pavadinimas tussilago yra kilęs iš žodžių „tussis – kosulys“ ir „agere – judintis“. Tai yra taip nurodomos šio augalo vaistinės galios.
Lietuviams augalas pirmiausia asocijuojasi su šalčiu, ankstyvu pavasariu, tad įvairiuose šalies regionuose jis vadinamas šaltapusiu, šaltašoniu, šaltpusniu, baltapusniu, baltapusiu, o kai kur vadinamas rusišku šalpusnio pavadinimo „motina-pamotė“ sulietuvintu vertiniu – močeka, močekalapiu, močekėle.

Rusai šalpusnį pavadino „motina-pamote“ dėl jo panašių į arklio kanopos apatinę dalį lapų, kurių apatinė pūkuota pusė yra minkšta ir šilta („motina“), o viršutinė – žalia ir šalta („pamotė“).

Kadangi šalpusnis yra kilęs iš Europos ir Azijos, bet dėl savo gerųjų savybių paplitęs ir Šiaurėje bei Amerikoje, kiekvienoje šalyje jis turi savitą liaudiškąjį pavadinimą, atspindintį tos šalies specifiką: vienur jis vadinamas asilo koja, kitur – jaučio pėda, o dar kitur – kumeliuko koja, arklio snukio žole, žiemos gėle…

Lietuvoje – tik ankstyvasis

Beje, Lietuvoje auga tik viena vienintelė šalpusnių rūšis – ankstyvasis. Tai daugiametis žolinis medingas augalas, ant kurio apie 20 centimetrų ilgio šliaužiančio šakoto požeminio šakniastiebio anksti pavasarį išauga vienas ar keletas apsitraukusių baltu, voratinklišku pūku stiebų. Šalpusniui žydint (bet tik dieną) stiebai – statūs, o dar nepražydus ir peržydėjus – nulinkę.

Geltoni šio augalo žiedai-graižai būna tik pavieniai, iki 2,5 centimetro skersmens ir pražysta kovo-balandžio mėnesiais. Ankstyvojo šalpusnio lapai yra maždaug 10-20 centimetrų skersmens, apskritoki, šiek tiek dantyti ir, kaip jau rašyta, jų viršutinė pusė – plika, apatinė – baltai pūkuota.

Gegužę ar birželį žiede-graiže subręsta apie 300 vaisių – geltoni lukštavaisiai su dvigubai-trigubai ilgesniais už vaisius skristukais. Kadangi sėklos subręsta gan greit – per 10-20 dienų – vėjas jas su pūkuotais skristukais it mini parašiutais išnešioja labai plačiai. Tačiau ankstyvasis šalpusnis dauginasi ne tik sėklomis, bet ir šakniastiebiais.

Ir piktžolė, ir salota

Žinoma, dauginasi jei sėklos ar šakniastiebis patenka į tinkamą dirvą – molingą, su negiliu podirvio vandeniu, ypač mėgsta šaltiniuotą žemę. Tad auga ir pagrioviuose, ir molinguose šlaituose, ir upių pakrantėse, ir duobėse, ir ten, kur niekas kitas neauga. Todėl žemdirbiams šalpusnis – piktžolė, o gėlininkams jis taip pat nėra trokštama dekoratyvi gėlė.

Nors puikių savybių šalpusnis turi daugiau, nei blogų. Pirmiausia, šalpusnio lapai ir žiedai tinkami salotoms ir sriuboms, naudojami jie ir konditerijos pramonėje, ir, be abejo, vaistams. Todėl kai kur šalpusniai yra tų pačių žemdirbių auginami ištisomis plantacijomis.

Vaistingieji lapai

Šalpusniai mažina uždegimą, todėl jį galima naudoti gydant bronchitą, gerklų ir trachėjos uždegimus, bronchinę astmą ir pleuritą, net tuberkuliozę, palengvinti atsikosėjimą.

Pirmiausia vaistams yra naudojami šalpusnių lapai: birželį jie (tik gražūs, ne dėmėti) nupjaunami ir išdžiovinami pavėsyje. Išdžiūvę lapai – bekvapiai, kartoko skonio, gleivingi. Beje, lapų sirupas naudojamas sergant plaučių ligomis, bronchitu ir yra gera profilaktinė priemonė nuo peršalimų bei gripo.

Todėl pavasarį patartina nuo šių ligų kasdien išgerti 2-3 arbatinius šaukštelius šviežių šalpusnių sulčių, sumaišytų su šiltu pienu, o po lašelį sulčių įsilašinti į ausis sergant ausų uždegimu.

Šviežių lapų tyrė dedama ant krūtinės nuo plaučių uždegimo, raudonligės, mėlynių ir tinimų, sąnarių uždegimų, džiovintų lapų nuoviras padeda tinstančioms kojoms, neužgyjančioms žaizdoms gydyti. Šalpusnių žiedai renkami tik sausą saulėtą dieną, kai yra visiškai išsiskleidę.

Ir nors žiedai pasižymi tokiomis pat savybėmis, kaip ir lapai, specialistai rekomenduoja vaistams naudoti vis dėlto pastaruosius. Kita vertus, lapus nuskinti yra sudėtingiau nei žiedus, nes jie labai panašūs į plačialapio šaukščio ir didžiosios varnalėšos lapus. Be to, būtina neužmiršti, kad ankstyvojo šalpusnio arbatų, sirupų ir kitokių preparatų negalima vartoti nėštumo metu ir žindant, sergant anemija, širdies ligomis, o ir šiaip dideli šalpusnio vaistų kiekiai gali pakenkti kepenims.

Ir nuo plaukų slinkimo

Kadangi vaistų pramonė šalpusnius naudoja įvairiems geriamiems preparatams gaminti ir vaistinėse galima nusipirkti įvairių žolelių su šalpusniais, mišinių arbatoms, kurių paruošimo ir vartojimo receptai yra nurodyti, todėl siūlome pačių surinktus lapus ir žiedus panaudoti išoriniam gydymui pagal liaudies medicinos receptus.

Štai dar Hipokratas karštais lapų kompresais gydė odos uždegimus. Lietuvoje senoliai slogą gydė šviežiomis šalpusnio sultimis – tereikia jų įtraukti į šnerves. Bulgarai naudojo lapų antpilų kompresus esant kojų venų uždegimui ir įvairiems odos uždegimams. Kitose šalyse slenkant ir pernelyg riebaluojantis plaukams kartą per savaitę rekomenduojama galvą plauti dilgėlių ir šalpusnio lapų mišinio nuoviru.

 

 

 

 

www.girnos.lt