Tarptautinė paroda „BALTMEDICA 2011“ Įėjimas į parodą nemokamas.

Tarptautinė paroda „BALTMEDICA 2011“ Įėjimas į parodą nemokamas.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS DALYVAVIMO PARODOJE „BALTMEDICA 2011“ P  R O G R A M A 

I dalis

  Rugsėjo 15 d.  NACIONALINĖ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS LABORATORIJA 10-18 val.  

Vyks laboratorinės įrangos ir matavimo prietaisų demonstracija:

  1. Mikroskopu su skaitmenine vaizdų analizės sistema bus demonstruojami:
  1.  
    1. helmintų, siurbikių kiaušinių ir pirmuonių cistų vaizdai;
    2. maliarijos, leišmanijozės sukėlėjų (kraujo tepinėliai) vaizdai.

Renginio metu bus galima pamatyti parazitų mikroskopinius ir makroskopinius preparatus, sužinoti užsikrėtimo parazitais kelius, apsisaugojimo būdus bei laboratorinę diagnostiką.

  1. Anglies monoksido (CO), žmogaus iškvepiamame ore, matavimas.

Analizatorius – nešiojamas (portatyvinis); maitinimas – akumuliatoriai; matavimo trukmė – iki 1 min.; rezultatai matomi ekrane.

Anglies monoksidas, cheminė formulė CO, yra bespalvės, bekvapės, beskonės, degios ir labai toksiškos dujos. Šnekamojoje kalboje anglies monoksidas dažnai vadinamas „smalkėmis“, nors vis tik tiksliau būtų sakyti, jog anglies monoksidas yra tik viena iš sudėtinių smalkių dalių.

Šios dujos paprastai susidaro vykstant bet kokiam degimo procesui (tame tarpe ir rūkymo metu degant tabakui), tačiau, esant pakankamam deguonies (kuris reikalingas degimui palaikyti) kiekiui, jų susidaro nedaug, o gyvavimo laikas (anglies monoksidas toliau oksiduojasi ir virsta anglies dioksidu) yra ganėtinai trumpas. Tačiau kai deguonies, reikalingo degimui kiekis yra ribotas ar nepakankamas (pvz., krosnyje esant aukštai temperatūrai bei deguonies trūkumui degančios medžiagos oksiduojasi ne iki galo kai pernelyg anksti užstumiama krosnies sklendė), anglies monoksido susidaro žymiai daugiau ir tai gali kelti rimtą pavojų sveikatai ir gyvybei. Todėl šios medžiagos kiekis yra reglamentuojamas tiek darbo aplinkos ore (HN 23:2007; ilgalaikio poveikio ribinis dydis 40 mg/m3; trumpalaikio – 120 mg/m3), tiek gyvenamosios aplinkos ore (HN 35:2007; vienkartinė norma – 5 mg/m3; paros – 3 mg/m3).

  1. Nitratų ir pH nustatymas geriamajame vandenyje indikatorinėmis juostelėmis.

Geriamo vandens kokybę vartotojai įpratę vertinti pagal skonį, tačiau skanus vanduo ne visada būna kokybiškas. Koks vanduo bėga iš mūsų  čiaupų , semiamas iš šulinių ar šaltinių, perkamas iš parduotuvių galime sužinoti tik ištyrę vandens mėginius. Didžiausi nitratų kiekiai yra randami šulinio vandenyje.  Trąšų, mėšlo perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais. Tokiais toksiniais rodikliais, kaip nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šie junginiai nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni kiekiai nitratų ir nitritų ypač pavojingi nėščioms moterims ir vaikams iki 6 mėn. amžiaus, kurie yra ypač jautrūs nitratams, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento ir išsivysto methemoglobinemija, vadinamasis „pamėlusių kūdikių“ sindromas. Apie vandens saugumą galima sužinoti atlikus tyrimus.

  1. Elektromagnetinio lauko matavimas.

Matavimai bus atliekami šiais matuokliais: CA 43

Elektromagnetinis laukas (EML) – judančių elektrinių krūvių sukurtas fizinis laukas, susidedantis iš susijusių ir laike besikeičiančių elektrinių ir magnetinių laukų. Daugėjant nejonizuojančio elektromagnetinio spinduliavimo šaltinių ir didėjant jų intensyvumui, šių šaltinių poveikis tapo reikšmingas ne tik gamyklų ar laboratorijų darbuotojams, bet ir visiems gyventojams. Valstybės įvedė nejonizuojančio spinduliavimo normas: kuriami matavimo prietaisai, apsaugos priemonės

Šaltiniai. Elektromagnetinių laukų šaltiniai yra natūralūs, esantys gamtoje, ir dirbtiniai, t.y. sukurti žmogaus veiklos. Natūralūs yra kvazistatiniai – žemės elektrinis ir magnetinis laukai, atmosferos iškrovų kuriamos elektromagnetinės bangos, saulės ir kitų dangaus kūnų skleidžiamas elektromagnetinis spinduliavimas. Žmogaus veiklos sukurtus elektromagnetinių laukų šaltinius galima būtų suskirstyti į tris grupes: pirmoji – tai įvairiose gamybos ar buities srityje kylantys elektromagnetiniai laukai, kaip parazitiniai reiškiniai; antroji – tai įvairių dažnių neradiotechninės paskirties šaltiniai, arba siųstuvai (HN 81:2005; HN 80:2000)

  1. Akustinio triukšmo matavimas.

Matavimai bus atliekami šiais matuokliais: SVAN 948, Bruel Kjaer 2238

Akustinis triukšmas (triukšmas) – triukšmu vadinamas nepageidaujamas žmogui garsas, sklindantis iš įvairių (natūraliųjų ir dirbtinių) garso šaltinių. Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo garsus. Fiziologiniu požiūriu tai bet koks garsas, kuris trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui. Akustinis triukšmas – įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų visuma, kuri gali sukelti nepalankias bei kenksmingas pasekmes sveikatai. Žmogus girdi garsus, kurių dažnis yra nuo 16 iki 20 000 Hz. Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, didesnio – ultragarsu. Girdimumas priklauso ne tik nuo dažnio, bet ir nuo garso slėgio. Mažiausias garso slėgis, kurį žmogus suvokia kaip garsą esant 1000 Hz dažniui, vadinamas pradine girdimumo liga. Atsižvelgiant į tai, taip pat, kad žmogaus ausis reaguoja ne į absoliutinį, bet į santykinį garso slėgio pasikeitimą, garsas išreiškiamas santykiniu – garso slėgio lygiu. Jo matavimo vienetas – decibelas (dB).

Šaltiniai. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra transporto priemonės, statybos mašinos bei mechanizmai, technologiniai įrenginiai (kompresoriai, staklės, štampai, elektros varikliai ir kt.), šventiniai renginiai. Buityje taip pat naudojama daug triukšmo šaltinių: televizoriai, muzikiniai centrai, muzikos instrumentai, vaikų žaislai, dulkių siurbliai, buitiniai prietaisai, oro vėdinimo – kondicionavimo sistemos, technologiniai įrenginiai, įvairaus pobūdžio nepageidaujamas garsas.

 Demonstracinė medžiaga

Laboratorijoje atliekami mikrobiologiniai ir parazitologiniai tyrimai, užtikrinantys užkrečiamųjų ligų prevenciją ir kontrolę Lietuvoje (plakatai).

 13-14 val.  Informaciniai pranešimai, skirti medicinos darbuotojams, visuomenei Konferencijų salė 5.5 

  1.  „Legioneliozės prevencija – geriamo vandens sauga“- 15 min.   

Aldona  Cilcienė  Mikrobiologinių tyrimų skyriaus, Aplinkos tyrimų poskyrio gydytoja-mikrobiologė

  1. „Gaminiai skirti liestis su maistu: ar viskas sveika kas gražu?“-15 min.

Dalia Uksienė, Cheminių tyrimų skyriaus, Nemaisto medžiagų ir gaminių tyrimo poskyrio vedėja

  1. „Kvapai. Jų tyrimas dinaminės olfaktometrijos metodu“-15 min. 

Virginijus Keturka, Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas 

Kontaktinis asmuo: Karolis Lebednikas, tel. 210 5762; 8-699 52274

       Rugsėjo 16 d. VALSTYBINIS PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAS 10-18 val.  

Klausimynas parodos dalyviams

 Demonstracinė medžiaga

„Smurtas prieš moteris darbe…pasikalbėkime“ (plakatas).

 Dalomoji medžiaga Leidiniai „Smurtas prieš moteris darbe“ Lankstukai Rūkymas: pramoga ar liga?Patologinis potraukis azartiniams lošimamsJaunas žmogus ir energiniai gėrimai 13-14 val.  Informaciniai pranešimai, skirti medicinos darbuotojams, visuomenei Konferencijų salė 5.5 1.      Smurtas prieš moteris darbe (dalyviai gaus po leidinuką) – 30 min.2.      Rūkymas: pramoga ar liga? (dalyviai gaus lankstukus) – 30 min. 

Kontaktinis asmuo: Janina Utkuvienė, tel. 8-698 83944

  Rugsėjo 17 d. SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS 10-16 val.  

  1. Videosiužetų fizinio aktyvumo skatinimo, aplinkos sveikatos, pirmosios pagalbos ir traumų prevencijos ir kt. temomis demonstravimas.
  2. Viktorina (sveikatos žinių, traumų prevencijos temomis, teisingai atsakę į klausimus bus apdovanoti SMLPC suvenyrais).
  3. Pirmosios pagalbos teikimo įgūdžių patikrinimas ir mokymas.

 Demonstracinė medžiaga 

·        Vaikų piešinių paroda (2011.05.20 vykusio konkurso ,,Saugiai praleisiu vasaros atostogas, sveikas grįšiu į mokyklą“ dalyvių piešiniai)

·        Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro leidinių, skelbiamų interneto svetainėje, pavyzdžiai

·        Saugaus eismo dekados plakatas

Dalomoji medžiaga 

Plakatas „Maisto pasirinkimo piramidė“

Knyga „Kenkėjų kontrolė“

Atmintinės

Dviračiu važiuok saugiai

Maisto pasirinkimo piramidė

Kodėl renkuosi sveikatą stiprinančią mokyklą

Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas

Medicininių atliekų tvarkymas buityje

Atsargiai, pelėsiai!

Vaiko saugos kortelė

Informacinė medžiaga

SMLPC leidinių, skelbiamų interneto svetainėje, sąrašas

 

Kontaktinis asmuo: Jolanta Šaltenienė, mob. tel. 8699 408 91, tel. (5) 236 0499

 

II dalis

 Rugsėjo 15-17 d. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro parengtos radijo laidos sveikatinimo temomis

121 laida – 8 val. 06 min.

Kontaktinis asmuo: Jolanta Šaltenienė, mob. tel. 8699 408 91, tel. (5) 236 0499

 

III dalis

Rugsėjo 17 d. Onkohematologinių ligonių bendrijos “Kraujas” akcijos „Būk geras” organizatoriai ir savanoriai suteiks visą reikiamą informaciją apie kaulų čiulpų donorystę ir pakvies užsiregistruoti kaulų čiulpų donorystei.

Kaulų čiulpų donorystė – paprasta procedūra, nereikalaujanti didelių pastangų, tačiau galinti padėti pasveikti leukemija sergantiems žmonėms. Registruojantis donorystei reikia užpildyti anketą bei duoti kraujo mėginėlį iš venos (vos 9ml). Kaulų čiulpus reikės duoti tik tada, jei atsiras ligonis, kuriam Jūs tiksite.

Nereikia daryti operacijos – specialus aparatas surenka transplantacijai reikalingas ląsteles iš venos (jų paimama tik apie 200 ml.). Kaulų čiulpų ląstelės labai greitai atsistato, organizmui nepadaroma žala.

Didžiausia tikimybė lietuviui rasti kaulų čiulpų donorą yra Lietuvoje dėl didelio mūsų genetinio panašumo, todėl kiekvienas žmogus yra labai svarbus. Galbūt kaip tik Jūs kažkam reikalingas būtent šiandien? Registruokitės dabar – nėra geresnio laiko už esamąjį.

Kontaktinis asmuo: Šarūnas Judickas, tel. 8 686 88419 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo centras organizuoja akciją, kurios metu informuos žmones apie kraujo donorystės svarbą ir populiarins neatlygintiną kraujo donorystę. Akcijos metu visi norintys žmonės galės tapti neatlygintinais kraujo donorais. Apie 15 minučių užtruks, kol donoras užpildys anketą, iš jo bus paimti kraujo mėginiai infekcijų ištyrimui, donoro sveikatą įvertins gydytojas. Kraujo davimo procedūra trunka apie 20 min, kurios metu paimama 360 mililitrų  kraujo. Neatlygintini kraujo donorai, po kraujo davimo procedūros bus apdovanoti kraujo centro suvenyrais.

         Akcijos metu kraujo centro darbuotojai ir savanoriai suteiks visą reikiamą informaciją norintiems tapti kraujo donorais arba dvejojančiais jais būti.

         Gauti kraujo komponentai bus naudojami Santariškių klinikose gydomiems pacientams. Čia kraujo komponentai naudojami operacijų metu, sergančių kraujo vėžiu, ligonių po kaulų čiulpų transplantacijų, vaikų ligoninės mažųjų pacientų gydymui. Pritrūkus kraujo komponentų, kraujo centrai geranoriškai dalinasi turimais ištekliais visoje Lietuvoje.

8-676 00078, donorai@santa.lt