Erkinis encefalitas, Laimo liga- erkių platinamos ligos…

Erkinis encefalitas, Laimo liga- erkių platinamos ligos…

 

Pavasarį  bunda ne tik gamta bet ir erkės. Kasmet epidemiologai registruoja vis daugiau erkių  platinamų ligų – Laimo ligos ir erkinio encefalito – susirgimų.

Erkių aktyvumo sezonas prasideda ankstyvą pavasarį,  Lietuvoje dar prieš dešimt metų trukdavo nuo balandžio iki spalio. Pastaruoju metu, esant švelnesnėms žiemoms, šis sezonas pailgėjo nuo kovo iki lapkričio, o kai kada ir iki gruodžio.

Erkinis encefalitas

Erkiniu encefalitu susergama įsisiurbus infekuotai erkei. Asmuo, užsikrėtęs erkinio encefalito virusu, suserga praėjus 1-2 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Trumpiausias nustatytas laikotarpis nuo užsikrėtimo iki ligos pradžios gali būti dvi dienos, ilgiausias – 30 dienų. Pirmiausia pasireiškia panašūs į gripą simptomai: karščiavimas, galvos ir raumenų  skausmas.Per keletą dienų šie reiškiniai praeina savaime ir žmogus pasijaučia geriau. Dar po 2-4 savaičių tariamo „pasveikimo“ periodo vėl sukarščiuoja. Antrasis temperatūros pakilimas reiškia, kad virusas pasiekė smegenis ir sukėlė jų uždegimą. Tada atsiranda įvairių nervų sistemos pažeidimo simptomų – galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, orientacijos, kalbos sutrikimas, rankų, liežuvio drebėjimas, sutrikusi pusiausvyra ir judesių koordinacija. Rečiau gali atsirasti paralyžius, prasidėti traukuliai, sutrikti sąmonė ir ištikti koma.Šiai ligai būdingi dažni liekamieji reiškiniai. Persirgus šia liga imunitetas susidaro visam gyvenimui.

Laimo liga

 Laimo ligai būdingi keli periodai. Ligos pradžioje pasireiškia infekcinių ligų simptomai, o erkės įkandimo vietoje dažniausiai stebima raudona dėmė su ryškiais kraštais. Laimo ligos simptomai dažniausiai pasireiškia per mėnesį, bet gali ir vėliau. Rečiau pasireiškia nervų sistemos, sąnarių, širdies – kraujagyslių sistemos pažeidimo požymiai. Laiku pradėjus gydymą, nuo Laimo ligos visiškai pasveikstama. Jei liga diagnozuojama vėlyvoje stadijoje, gydymas yra sudėtingesnis, o prognozė ne tokia palanki. Persirgus šia liga, imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus gali sirgti pakartotinai.

Tvarkykime aplinką

Aplinkos tvarkymas – vienas iš ekologiškiausių ir svarbiausių erkių gausą mažinančių priemonių. Erkėms patinka gyventi ten, kur nenupjauta, sukritusi žolė, nesugrėbti lapai. Jei anksčiau erkės būdavo aptinkamos miškuose, tai dabar jų galima sutikti praktiškai visur – kolektyviniuose soduose, miestų parkuose, skveruose, kapinių, gyvenamųjų namų teritorijose ir pan. Todėl labai svarbu sudaryti erkėms nepalankias sąlygas gyventi ir plisti, nuolat valyti ir prižiūrėti parkų, sodų, gyvenamųjų namų teritorijas: grėbti lapus, naikinti beverčius krūmus, reguliariai pjauti žolę, išvežti susidariusias augalines šiukšles ir kt.

Jeigu važiuojate iškylauti

Važiuojant iškylauti į gamtą, patartina rengtis šviesesniais rūbais (kad būtų galima lengviau pastebėti erkę), ilgomis rankovėmis su prigludusiais rankogaliais, ilgomis kelnėmis, apsiauti batus su aukštais aulais, užsidėti kepuraitę ar skarelę, kad erkės nepatektų ant odos. Neatsiejama apsaugos priemonė nuo erkių yra repelentai – erkes atbaidančios priemonės, – skirti rūbams ar kūnui. Jų poveikis trumpalaikis, todėl būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus.

Erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. Jų gausu tankiuose lapuočių miškų jaunuolynuose, kirtimuose, aukštoje žolėje. Poilsiui reikėtų pasirinkti atvirą, saulėtą aikštelę. Gulėti ar sėdėti ant žolės nepasitiesus kilimėlio ar antklodės nepatartina. Grįžę į namus atidžiai apžiūrėkite savo kūną, išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu.

Erkių aktyvumo periodu, siekdami išvengti erkinio encefalito, vartokite tik pasterizuotą ar virintą pieną karvių ar ožkų, kurios ganosi miškingose vietovėse.

Pavasarį skiepytis –  efektyviausia

Vienintelė efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai. Galbūt šiandien šių susirgimų būtų registruojama mažiau, jei žmonės, rizikuojantys kontaktuoti su erkėmis – dažnai besilankantys miškuose, gyvenantys miškingose vietovėse – skiepytųsi. Skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios.

Erkinio encefalito vakcina yra skiepijama išlaikant 1-3 mėnesių intervalą tarp pirmosios ir antrosios dozių, po kurių susidaro imunitetas, visiškai apsaugantis žmogų nuo erkinio encefalito išsivystymo vienerius metus. Trečia vakcinos dozė skiriama maždaug po metų (9-12 mėn.). Vėliau, siekiant palaikyti apsauginį imuniteto lygį, kas trejus metus reikia pakartotinai skiepytis po vieną dozę.

Atsižvelgiant į situaciją, pavyzdžiui, šiltuoju metų periodu, kai erkės jau aktyvios, gali būti taikoma pagreitintos vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių yra išlaikomas 1-2 savaičių intervalas. Trečia vakcinos dozė skiriama 9-12 mėn. po antrosios dozės.

Nuo erkinio encefalito rekomenduojama pasiskiepyti gyventojams, kurie dirba miškuose, parkuose. Skiepytis reikia ir tiems, kurie mėgsta laisvalaikį leisti gamtoje, prasidėjus grybų sezonui, dažnai lankosi miške. Erkinio encefalito vakcina Lietuvoje yra mokama. Tačiau dažnai būnantiems gamtoje nereikėtų gailėti pinigų ir pasirūpinti savo sveikata.

Vakcinos nuo Laimo ligos nėra, todėl gyventojai turėtų saugotis erkių įkandimų.

Jei įsisiurbė erkė

Pastebėjote įsisiurbusią erkę? Nedelsiant ją pašalinkite. Pirštais ar pincetu erkę suimkite kuo arčiau odos, kol pakilusi oda bus panaši į „palapinę“, ir staigiu judesiu ištraukite. Traukiant erkę, nespauskite jos pilvuko, kad ši „neįšvirkštų“ į žaizdą Laimos ligos sukėlėjų. Įkandimo vietą būtinai dezinfekuokite: nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tepalu. Jeigu patys negalite pašalinti erkės, kuo greičiau kreipkitės į medikus.

Greitas įsisiurbusių erkių pašalinimas labai svarbus Laimo ligos profilaktikai, šios ligos sukėlėjai yra erkių žarnyne ir dažniausiai perduodami žmogui tada, kai erkė išbūna įsisiurbusi ilgiau nei 48 valandas. Kadangi erkinio encefalito virusai tarpsta erkės seilių liaukose, žmogui jie yra perduodami tuo pačiu metu, kai tik erkė pažeidžia odą. Todėl labai svarbu skubi ir efektyvi pagalba.

Parengė Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Balčiūnienė