Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitei pažymėti – visa, kas žinotina, žinoma ir pritaikoma

Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitei pažymėti – visa, kas žinotina, žinoma ir pritaikoma

Europos gimdos kaklelio vėţio asociacijos (ECCA) duomenimis, visoje Europoje apie 60 000 moterų suserga ir 30 000 miršta nuo gimdos kaklelio vėţio. Gimdos kaklelio vėţys yra antra pagal paplitimą tarp moterų vėţio rūšis. Mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėţio Lietuvoje yra vienas didţiausių Europoje [2,0% Vakarų Europoje, 6,3% Vidurio-Rytų Europoje ASR,: A Cancer Journal for Clinicians, Volume 61, Issue 2, Article first published online: 4 FEB 2011, 6,8% Lietuvoje, WASR – pasaulio standartas, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vėţio registro 2009 m. duomenys], sąrašo viršuje Lietuva metai iš metų atsiduria kartu su Rumunija, Bulgarija Jaunų moterų tarpe daţniausiai Lietuvoje mirštama būtent nuo gimdos kaklelio vėţio, tai yra didelis nuostolis visuomenei.

ECCA iniciatyva sausio 21-28 dienomis Europoje skelbiama Europos gimdos kaklelio vėţio prevencijos savaitė. Ši savaitė daugumoje Europos šalių minima jau šeštus metus siekiant atkreipti dėmesį į ligą ir jos prevencijos galimybes. Lietuvoje vykstantys šios savaitės renginiai skatina visuomenės švietimą per sveikatos rūpybos institucijas, medicinos draugijas, nevyriausybines organizacijas ir mokyklas. Prevencijos paţangai Europoje įvertinti ir apibendrinti bei technologinėms naujovėms pristatyti Kaune ir Vilniuje Lietuvos akušerių ginekologų draugija (LAGD) organizavo konferencijas „Gimdos kaklelio vėţio prevencijos paţanga Europoje“. Kviestinius pranešimus skaitė Europos gimdos kaklelio vėţio asociacijos (ECCA) atstovai (Briuselis), spektrinio kolposkopo išradėjai ir gamintojai (Graikija). Į konferencijas susirinko Lietuvos medicinos specialistai, mokslinių draugijų vadovai, Sveikatos aspsaugos ministerijos, ţiniasklaidos atstovai. Konferencijų metu buvo aptariama gimdos kaklelio (toliau – GK) vėţio prevencijos paţanga teoriniu ir praktiniu poţiūriu, pristatomos naujausių tyrimų išvados, vakcinacijos aktualijos ir techninė įranga. Uţ atrastą ryšį tarp šios ligos ir ţmogaus papilomos viruso (ŢPV) 2008 metais buvo skirta Nobelio premija, sukurtos efektyvios vakcinos. Vakcinos, būdamos pirmine profilaktikos priemone, apsaugo nuo ligos plitimo iš jos ţidinių į nesergančių regionus. Lietuva yra didţiausio sergamumo ir mirtingumo šalių grupėje, todėl nuolat sulaukia dėmesio iš Europinės gimdos kaklelio asociacijos (ECCA) ir Europos gimdos kaklelio vėţio interesų grupės (European Cervical Cancer Interest Group, ECCIG), rengiančios aukštų asmenų iš Europos šalių narių susitikimus su ECCA mokslininkais, tai yra oficiali Europos parlamento narių interesų grupė kovai su kaklelio vėţiu, kuri kviečia ir būsimą ministrų susitikimą Kišiniove. Vilniaus universitetas tapo pirmuoju Lietuvos atstovu šioje organizacijoje, įgaliotas kasmet rengti Europinės gimdos kaklelio vėţio prevencijos savaitės renginius, įtraukdamas vis daugiau aktyvių narių-savanorių.

Esamos prevencijos priemonės – vakcinacija ir ikivėţinės būklės diagnostika atliekant visuotiną moterų patikrą tepinėliu ar ŢPV mėginiu – jau patvirtintos esant itin efektyvios ir rekomenduotos įdiegti Europoje bei pasaulio mastu. Svarbiausia ţinia visuomenei – šiuolaikinės ligų prevencijos vadybos mokslas jau uţtikrina galimybę kiekvienai moteriai išvengti GK vėţio ligos, maţinant jos daţnį valstybės mastu, o taip pat nustatyti vėţį ankstyvoje stadijoje, maţinant mirtingumą, išsaugant gyvenimo kokybę susirgus. Įvedus ŢPV vakciną į valstybinį vakcinacijos kalendorių, mokyklinio amţiaus mergaites skiepijant 3 dozėmis nuo ŢPV, sumaţėja ikivėţinių susirgimų ir GK vėţio rizika. Jeigu vakcinacija apima 70% jų, liga ilgainiui išnyksta skiepijamoje teritorijoje, todėl ECCA skelbia šūkį – “Europa be gimdos kaklelio vėţio“. Lietuvoje ŢPV vakcina buvo įtraukta į vakcinacijos kalendorių nuo 2012 metų, bet lėšų pirminei GK vėţio prevencijai pradėti šiemet neskirta. Modernios technologijos diegiamos tiek GK paviršinių ląstelių tepinėlio ištyrime-citologijoje, tiek įtartino audinio išpjovimo procedūroje-kolposkopijoje. Pasak Vilniaus universiteto atstovės ECCA doc. dr. A. Vaitkuvienės, jei kadaise gydytojui, imant audinio mėginį, tekdavo remtis subjektyvia vaizdo vertinimo patirtimi, skaitmeninę molekulinę informaciją pateikiančios technologijos ir diagnostikos metodai įgalina gydytojus tiksliau diagnozuoti ligos ţidinį, kartu tyrimams paimant maţesnį audinio kiekį. Šis ţingsnis reikšmingas tiek greičiau atpaţįstant gydytinus pakitimus, tiek ir maţinant priešlaikinio gimdymo ateityje riziką, mat tyrimams naudojant didesnius audinio mėginius, gimdos kaklelis nepajėgus išsilaikyti uţdaras ir atsiveria dar nesubrendus vaisiui. Europinės GK vėţio prevencijos rekomendacijos siūlo rinktis tausojančias kaklelį metodikas.

Kasmet Lietuvoje GK vėţys diagnozuojamas iki 400-500 moterų, beveik pusė tiek miršta. „Tai reiškia, kad šiandien viena moteris nuo gimdos kaklelio vėţio jau mirė“, – konstatavo dr. S. Čaplinskas, Uţkrečiamų ligų ir AIDS centro direktorius. Esant ţenkliai technologinei paţangai, kas gi vis dėlto lemia tokią situaciją Lietuvoje? Pasak, dr. Ph. Davies, ECCA generalinio direktoriaus, įtakos gali turėti du esminiai veiksniai: uţsikrėtusiųjų ŢPV mastas bei diagnostikos programos efektyvumas. Patikra turi būti visuotina (privaloma), organizuota taip, kad pasiektų kiekvieną moterį, kuriai valstybė skiria lėšų. Programai aprėpus 80 % tikslinės populiacijos, atsiperka išlaidos, o Lietuvoje 2010 metais patikrinta tik 46% planuotų moterų, įsisavinta 49% skirtų lėšų (www.vlk.lt). Lietuvoje vėţio ir patikros registrai nėra sujungti, todėl nėra galimybės taikyti veiksmingus vadybos metodus, išsiaiškinti kiekvieno uţleisto atvejo prieţastis ir jas pašalinti. Kitose Centrinės ir Rytų Europos šalyse prevencijos programose taip pat dalyvauja nedaug moterų, jos tikrinasi savo nuoţiūra ne programos rėmuose, todėl paţanga vyksta lėtai. Kur vėţio patikros programos sunkiai valdomos, ten ir nemokamos vakcinacijos programų sėkmė tampa abejotina, nes programos turi veikti bendrai siekiant įdėtų mokesčių mokėtojų lėšų atsipirkimo. Medicinos ekonomikos studijų duomenimis, gerai paruoštos prevencijos programos pasiekia medicininių tikslų ir taupo biudţetines lėšas.

Anot V. Zakso, Valstybinės ligonių kasos atstovo, nemokamos savanoriškos patikros (neprivalomos) programa, Lietuvoje vykdoma nuo 2004 metų pasiteisina tuo, kad nustatoma daugiau gydytinų ikivėţinių būklių ir ankstyvų stadijų GK vėţio. Vis dėlto, specialistai pabrėţė, kad šios programos galimybės maksimaliai neišnaudojamos. Programa suteikia 25-60 metų amţiaus moterims galimybę kas treji metai nemokamai pasitikrinti dėl GK vėţio kreipiantis į valstybinę sveikatos prieţiūros įstaigą, kurioje yra registruotos arba į privačią, turinčią sutartį su ligonių kasa. Joms lankantis pirminėje sveikatos prieţiūros grandyje yra įteikiami informavimo lapeliai, nuo šių metų siunčiamos ir ţinutės, skambinama telefonu, informavimą kontroliuojant padalinio vadovui. Atvykus pasitikrinti, moteriai šepetėliu imamas tepinėlis nuo GK, tačiau tam, kad ši galimybė pasitikrinti būtų išnaudota, kiekviena moteris turi būti išsamiai informuota apie patikros procedūras jai suprantamu būdu, parinktas tinkamas ryšio palaikymo būdas, suteikta patraukli ir intymi tyrimo aplinka, priimami greiti sprendimai dėl tolesnės prieţiūros. Pasaulinė praktika teigia, kad patikroje reikia prisitaikyti prie vietinio mentaliteto, ir prieinamų techninių sąlygų.

Specialistai įţvelgia, kad pačių moterų iniciatyvos stoka pirmiausia gali būti susijusi su nepakankamu plačiosios visuomenės informuotumu ir sveikatos edukacijos trūkumu. „Šeimos nariai, darbdaviai, nevyriausybinės organizacijos labai stipriai įtakoja moterų dalyvavimą patikros programose išsivysčiusiose šalyse“, – pasakojo ECCA tarptautinių ryšių koordinatorė S. Bagdonienė. Kita vertus, specialistai vieningai pritarė, kad dalis moterų nepasinaudoja galimybe net ir apie ją informuotos. „Net ir visiškai sveikai moteriai bendrą patikrą reikėtų atlikti 1-2 kartus per metus, tačiau anaiptol ne visos moterys dėl jos kreipiasi“, – įţvalgomis iš praktikos pasidalino prof. G. Drąsutienė. „Tai yra tiek visuomenės prioritetų, tiek individo kultūros, poţiūrio į sveikatą klausimas,“ – paantrino jai susirinkusieji specialistai. Tarptautiniai tyrimai parodė, kad geresnis išsilavinimas ir turtinė padėtis lemia maţesnį sergamumą, todėl valstybinės prevencijos programos turi būti socialiai orientuotos į didesnės rizikos sirgti GK vėţiu grupes visuomenėje.

 

Konferencijos iniciatoriai:

Europos gimdos kaklelio vėţio asociacijos (ECCA) nariai Lietuvoje – Vilniaus universitetas http://www.tmi.vu.lt/photomedicine/, Uţkrečiamų ligų ir AIDS centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos http://www.ulac.lt/. Europos gimdos kaklelio vėţio asociacija (ECCA) yra tinklas, vienijantis individualius specialistus ir draugijas iš visos Europos. Daugiau apie ECCA organizaciją: www.ecca.info.

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos (LAGD) kolposkopijos sekcija. (LAGD) – visuomeninė organizacija, vienijanti Lietuvos akušerius ginekologus ir kitų specialybių gydytojus, besirūpinančius moterų sveikata. Draugijos internetinė svetainė: www.lagd.lt