Fizinis aktyvumas ir sveikata

Fizinis aktyvumas ir sveikata

Visi mes žinome, jog sportas – tai sveikata. Bet ar pakankamai dėmesio mes skiriame fiziniam aktyvumui, ar turime pakankamai noro gyventi aktyviai, judėti?  

   Gerėjančios gyvenimo sąlygos, technologinis progresas sudaro sąlygas mažiau judėti. Ryte skubame į darbą, neturime laiko ( ar noro ) pasimankštinti. Vietoj to, kad į darbą eitume pėsčiomis (arba dalį kelio nueitume), mes važiuojame. Didžiąją dalį laiko darbe sėdime, grįžę į namus, gulime prieš televizorių. Toks pasyvus gyvenimas  sąlygoja tai, jog pasaulyje daugėja nutukusių žmonių.

   Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugelyje Europos šalių daugiau kaip pusė gyventojų turi antsvorį. Apie 20 – 30% iš jų turi nutukimą. Lietuvoje tarptautinio suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo (Finbalt Health Monitor) duomenimis antsvorio ir nutukimo paplitimas skirtingai kito tarp vyrų ir moterų. Nutukusių vyrų dalis padidėjo nuo 11% (1994m) iki 17% (2008m), o antsvorio paplitimas išaugo atitinkamai nuo 47% iki 61%. Tarp moterų antsvorio paplitimas šiek tiek sumažėjo ( nuo 51 % iki 46 %). Nutukimo paplitimas beveik nepasikeitė. Daugėja nutukusių vaikų skaičius ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.

   Sergamumas nutukimu Vilniaus mieste išaugo 1,14 atvejo 1000-ui gyventojų, lyginant 2001 ir 2008 metus (Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis). Vis daugiau registruojama vaikų (0-17 metų), sergančių nutukimu: 2001 metais sergamumo rodiklis buvo 1,2, tuo tarpu 2008 metais – 2,54 1000-ui Vilniaus miesto vaikų.

   Fizinis pasyvumas  yra vienas pagrindinių nepriklausomų lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra ankstyvojo mirtingumo, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės, kai kurių vėžio formų (gimdos, prostatos, gaubtinės žarnos)  ligų rizikos veiksnys. Dėl fizinio aktyvumo stokos mažėja žmogaus darbingumas, gyvybingumas, prastėja nuotaika, blogėja centrinės nervų sistemos veikla.

  Mokslininkai, tirdami fizinį aktyvumą, sukūrė naują terminą – sėdimos gyvensenos mirties sindromą. Šiuo sindromu norima pasakyti, kad dėl fizinio pasyvumo didėja gyventojų mirtingumas. Išskiriami šie sėdimos gyvensenos sindromo požymiai :

  • silpni raumenys,
  • sumažėjęs kaulų tankis,
  • padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir šlapime,
  • nutukimas,
  • bloga aerobinė ištvermė,
  • tachikardija ramybės būsenoje. 

    PSO duomenimis dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet pasaulyje miršta apie 2 milijonai žmonių. Fizinis aktyvumas svarbus įvairaus amžiaus žmonėms. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pakankamas fizinis aktyvumas sumažina riziką susirgti dažniausiai pasitaikančiomis ligomis : širdies ir kraujagyslių, cukriniu diabetu, nutukimu, ateroskleroze, smegenų kraujotakos sutrikimais ir insultu, osteoporoze, kai kurių vėžio rūšių ligomis. Fiziškai aktyvesni žmonės yra laimingesni. Fiziškai judant, mankštinantis  smegenyse išskiriama daugiau endorfinų – laimės ir pasitenkinimo hormonų. Tai ypač pastebima šių fizinių pratimų metu : bėgant, greitai einant, važiuojant dviračiu, atliekant intensyvią aerobinę mankštą. Toks fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, mažiną dirglumą ir nerimo lygį, didina pasitikėjimą savimi, gydo depresiją, gerina atmintį, fiziškai aktyvūs žmonės geriau miega. Pakankamas fizinis aktyvumas stiprina kaulus ir raumenis, palaiko judesių lankstumą, padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną, gerina koordinaciją, padeda išlaikyti normalų kūno svorį.Fizinis aktyvumas yra ne tik sveikatos pagrindas, bet ir ilgaamžiškumo bei entuziazmo šaltinis.  Fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje stiprina funkcinį pajėgumą, padeda neprarasti savarankiškumo, išlaikyti socialinį aktyvumą.

  PSO rekomenduoja, kad suaugę žmonės turi būti fiziškai aktyvūs bent 30 min per dieną didesnę dalį savaitės dienų, geriausiai – kasdien. Vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs ne mažiau kaip vieną valandą per dieną. Pasinaudojant šiomis rekomendacijomis fizinį aktyvumą galime pradėti didinti kasdien pėsčiomis eidami į darbą, į parduotuvę, grįždami namo, nesinaudodami liftu, o lipdami laiptais, vakarais, vietoj kiurksojimo prie televizoriaus, eidami pasivaikščioti. Įvairus fizinis aktyvumas leidžia puikiai praleisti laisvalaikį su artimaisiais.

Pradėti mankštintis niekada nėra per vėlu, reikia turėti tik noro!

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras-  www.vvsb.lt