Kaip elgtis jei įkando gyvatė ar vabzdys?

Kaip elgtis jei įkando gyvatė ar vabzdys?

 

Vasarą daug laiko praleidžiame gamtoje: miške uogaujame ar grybaujame, braidome po pievas, uostydami ar skindami gėles. Neretai pasitaiko, jog įgelia vabzdys ar gyvatė, ir mes ne visada žinome, kaip tinkamai suteikti pirmąją pagalbą įgėlimo ar įkandimo atveju.

JEI ĮKANDO GYVATĖ

Pasaulyje priskaičiuojama nemažai rūšių nuodingų gyvačių. Lietuvoje gyvena tik viena nuodingų gyvačių rūšių – paprastoji angis (Vipera berus),dar kitaip vadinama gyvate marguole, margąja gyvate, pantine gyvate. Šio roplio kūno spalva pilka, pilkai ar tamsiai ruda, ilgis siekia 75-80 cm., išilgai nugaros stebimas vingiuotas raištis, galva plati, trikampė, ant jos yra X formos raštas. Dažniausiai angis sutinkama lapuočių miškuose, drėgnose ir pelkėtose vietose, tačiau gali atšliaužti ir į sodybas ar sodus, esančius netoli miškų. Pati angis žmogaus nepuola. Ji gali įgelti, kai ant jos užminama, ji suerzinama uogaujant, grybaujant, šienaujant, sėdantis ant kelmo, kaišant rankas į urvus, esančius žemėje ar samanose. Paprastosios angies nuodai nėra mirtini – turi silpną citotoksinį (veikia ląstelės lygmenyje) ir hematotoksinį (žalojamai veikia kraują ir kraujagysles) poveikį.
Gyvatės įkandimo rizika priklauso nuo:

  • gyvatės rūšies ir dydžio;
  • įgėlimų skaičiaus;
  • sušvirkštų nuodų kiekio;
  • įkandimo vietos ( ypač pavojingi įkandimai į galvą, kaklą);
  • nukentėjusio amžiaus ir kūno svorio ( didesnis pavojus – vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms);
  • bendros nukentėjusiojo būklės;
  • jautrumo nuodams.

Pirmieji įkandimo požymiai. Nuodai organizme pradeda veikti gana greitai. Pirmiesiems įgėlimo požymiams būdinga:

  • skausmas ir patinimas įgėlimo vietoje;
  • pakitusi odos spalva;
  • įkandimo vietoje stebimos dvi viena šalia kitos įkandimo žaizdelės;
  • galvos skausmas, svaigimas;
  • silpnumas;pykinimas;
  • vėmimas;prakaitavimas;
  • pasunkėjęs kvėpavimas;
  • kraujosrūvos odoje;
  • gali būti kraujavimas iš nosies ir burnos gleivinės.Vėliau tinimas didėja, atsiranda didesnių ir gausesnių kraujosrūvų, didėja bendras silpnumas, atsiranda dusulys, gali atsirasti širdies ritmo sutrikimai ir kristi kraujospūdis.

Pirmoji pagalba, įkandus gyvatei:

  • nusiraminti ir nepanikuoti, paprastosios angies įkandimas nėra mirtinas;
  • mažiau judėti, nes judant nuodai greičiau pasiskirsto organizme;
  • nuimti žiedus, laikrodžius, apyrankes, kad tinimas neveržtų įgeltos vietos;
  • nepulti užveržti įgėlimo vietos skara ar raiščiu, tegul pakraujuoja, kad išbėgtų bent dalis nuodų;
  • jokiu būdu nečiulpti įkandimo vietos, nes burnos gleivinėje gali būti mažų žaizdelių, ir nuodai gali labiau pakenkti;
  • žaizdelę nuplauti švariu vandeniu ;
  • ant įgėlimo vietos uždėti šaltą kompresą (tai trukdys nuodams plisti , bus malšinamas skausmas ir tinimas);
  • duoti vaistų nuo skausmo
  • ;duoti gausiai gerti;kuo skubiau vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, galūnę šiek tiek pakėlus (tik ne aukščiau širdies lygio, nes kitaip nuodai greičiau išplis ) ir laikyti visiškoje ramybėje.
  • Gydymo įstaigoje bus suleistas serumas nuo gyvačių įkandimo ir suteikta kita reikalinga medicininė pagalba.

Kaip išvengti susidūrimo su gyvate? Einant uogauti ar grybauti, reikėtų avėti aulinius guminius batus ( gyvatės kanda ne aukščiau blauzdos apatinio trečdalio).Brendant per aukštą žolę, lazda reiktų sklaidyti žolę, padaužyti į žemę (gyvatės jaučia judesį, todėl pasistengs pasitraukti).Nerekomenduojama miške sėdėti ant kelmų ( ten dažnai šildydamasi tūno gyvatė).Nepatartina miške kišti rankas į dreves, urvus žemėje ir žolėje .Dirbant darbus netoli miškų esančiose sodybose, reikėtų naudoti įrankius su prailgintu kotu.Pamačius gyvatę, nereiktų jos erzinti, mosikuojant lazda. Reikia lėtai, nesukeliant bereikalingų judesių, pasitraukti atgal. 

JEI ĮKANDO VABZDYS

Lietuvoje dažniausiai gelia ar kanda uodai, vapsvos, bitės, skruzdės ir mašalai. Vabzdžius galima suskirstyti į dvi grupes : nuodingus ir nenuodingus. Prie nuodingųjų priskiriami : bitės, vapsvos, kamanės, širšės, skruzdėlės. Nuodingų vabzdžių įgėlimo vietą visuomet skauda, kartais niežti, stebimas gausus patinimas, būna alerginės reakcijos. Prie nenuodingų priskiriami : uodai, musės, blakės, utėlės. Jų įkandimo vietą ne visada skauda, bet visada niežti, patinimas – nežymus, alerginės reakcijos pasitaiko retai. Kadangi nenuodingų nariuotakojų įkandimo vietą labai niežti, besikasant galima įnešti antrinę odos infekciją.Pavojingiausi yra vapsvų, širšių, kamanių ir bičių įgėlimai, nes gali sukelti stiprią alerginę reakciją – anafilaksinį šoką, pavojingą gyvybei.

Bendriems įkandimo požymiams būdingas šaltkrėtis, pakilusi temperatūra, galvos svaigimas, pykinimas . Šių vabzdžių įkandimo vieta patinsta, joje gali būti matomas vabzdžio paliktas geluonis ( geluonį palieka tik bitės, po ko jos žūsta), atsiranda tinimas.Asmenims, jautriems vabzdžių nuodams, ištinsta lūpos, gerklė, veidas, gali tinti vidaus organai (kvėpavimo takai, žarnų gleivinė). Žmogus gali pradėti vemti. Dažnai būna kvėpavimo takų spazmai, gerklų patinimai, dėl ko pradedama dūsti. Nukritus kraujospūdžiui, sutrinka sąmonė. Nukentėjusįjį ištinka anafilaksinis šokas, kuris negydomas gali baigtis mirtimi. Pasitaiko ir pavėluotų alerginių reakcijų, kurios pasireiškia tik po kelių dienų. Pavojingiausios įgėlimo vietos yra kaklas ir veidas. Jautresnės bičių nuodams yra moterys, vaikai ir pagyvenusio amžiaus žmonės.

Pirmoji pagalba, įkandus vabzdžiui:
Jei įkandimas pasireiškia tik paraudimu, niežėjimu, pakanka vaistų, mažinančių skausmą, patinimą (efektyviausiai veikia tepalai su antihistamininiais preparatais ir anestetikais). Ant įgėlimo vietos reikėtų pridėti leduką, įvyniotą į audinį (tai efektyvu, jei savo skystį išskyrė skruzdėlė) ar šaltą kompresą. Jei įgeltą vietą tik skauda, paraudimas ir patinimas nedideli, medikų pagalbos dažniausiai neprireikia. Jei pakilo kūno temperatūra, atsirado galvos skausmai, stiprus patinimas ir skausmas trikdo darbingumui ir miegui, reikėtų kreiptis pagalbos į medikus, kurie suteiks reikiamą pagalbą.Jei įgėlė vapsva ar bitė, reikia apžiūrėti, ar neliko geluonies. Jį reikia pašalinti ir jokiu būdu negalima spaudyti. Jei trauksime pincetu, galime suspausti prie jo esantį nuodų maišelį ir ,,įšvirkšti“ dar didesnę nuodų dozę. Geriausiai geluonį pašalinti buku peiliuku ar kokiu kitu daiktu, atsargiai braukiant odos paviršiumi. Geluonis nukris su nepažeistu nuodų maišeliu. Jei vabzdys įgėlė į pirštą, plaštaką, būtina nusiimti žiedus, apyrankes ir laikrodį. Ištraukus geluonį, įkandimo vietą būtina dezinfekuoti (galima panaudoti svogūno ar česnako sultis), pridėti šaltą kompresą, kuris sumažins patinimą. Jei po vabzdžio įgėlimo pakilo kūno temperatūra, atsirado galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.Pavojingiausia įgėlus vabzdžiui – alerginė reakcija, kuri gali baigtis anafilaksiniu šoku. Dažniausiai jis gresia tiems, kurie yra alergiški žiedadulkėms, naminių gyvūnų plaukams, maisto produktams. Anafilaksinis šokas prasideda netikėtai, po keleto minučių įgėlus bitei. Įvyksta bronchų spazmas, atsiranda gerklų patinimas. Žmogus pradeda dusti, sustoja kvėpavimas, pradeda mėlynuoti oda, krinta arterinis kraujo spaudimas. Nukentėjusįjį ištinka koma.Jei ištiko anafilaksinis šokas, reikia kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol ji atvažiuos, nukentėjusįjį paguldyti, pakeliant kojas aukščiau, ar pusiau pasodinti. Jam negalima judėti, nes tai gali sukelti staigią mirtį. Jei žmogus neteko sąmonės, nustojo kvėpuoti, reikia pradėti jį gaivinti. Žmonės, alergiški įgėlimams, turėtų nešiotis vienkartinį švirkštą su adrenalinu. Įgėlus vabzdžiui ir prasidėjus alerginei reakcijai, jie patys galėtų susileisti vaistus ir taip pagelbėti sau, kol atvyks į gydymo įstaigą.

Ką daryti, jei vabzdys pateko į akį ar burną?

Jei nesate alergiškas, o vabzdys nėra labai nuodingas, baimintis nereikėtų.
Jei vabzdys ausyje, į ausį reikia įlašinti kelis lašus mineralinės alyvos, kad vabzdys žūtų. Palaukus kelis kartus papurtyti galvą (vabzdys turėtų iškristų). Jei vabzdžio nepavyksta pašalinti, arba ausis pradėjo tinti, reikia kreiptis į medikus.Jei vabzdys burnoje, ir jį nurijote, vabzdžio neištrauksite. Jei vabzdys nenuodingas, jis, nesukeldamas jokio pavojaus, praeis visą virškinamąjį traktą. Tačiau, jei nurytas vabzdys nuodingas, reikia tuojau pat kreiptis į medikus.Jei vabzdys nosyje, čiaudint arba kosėjant vabzdį galima pašalinti. Bet, jei vabzdys lieka viduje, reikia kreiptis medikus. Nerekomenduojama į nosį kišti jokių daiktų, norint pašalinti vabzdį.Jei vabzdys akyje, reikia pirštais atsargiai išimti vabzdį ir akį praplauti drungnu vandeniu.

Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių?

Nesilankyti tose vietose, kur gausu bičių (ypač alergiškiems žmonėms): arti avilių, gausiai žydinčiose pievose ir soduose.Išvykus į gamtą, nedėvėti ryškių drabužių, nes ryškios spalvos privilioja bites.Prieš išvyką į gamtą vengti naudoti kvepalus, kosmetiką, kvapnias odos ar plaukų priežiūros priemones, nes kvapai gali pritraukti uodus.Nepalikti namuose nepridengtų gėrimų, vaisių ar saldumynų, kurių kvapas privilioja bites.Patikrinti, ar namuose nėra širšių lizdų. Jų negalima ardyti. Pasikvietus atitinkamas tarnybas, juos reiktų iškelti.Jei aplinkui pradeda dūgzti bitės, vapsvos, širšės, nereikia jų baidyti, mosikuojant rankomis. Geriau – pabūti ramiai ir atsargiai atsitraukti.Važiuojant automobiliu, langų geriau neatidaryti.Namuose atvirus langus reikėtų pridengti tinkleliu.Vykstant į gamtą, maistą ir gėrimus laikyti sandariai.Vaikams nereikėtų leisti lauke valgyti vaisių, ledų, gerti saldžiųjų gėrimų, nes jie gali privilioti vabzdžius.Vaikus įspėti, jog nereikėtų liesti jokių ropojančių vabzdžių, neskinti gėlių, nes jose gali būti bičių.Paaiškinti vaikams, kad nežaistų po medžiais, kur gali būti pūvančių vaisių, prie šiukšlių konteinerių, taip pat šalia avilių.Keliaujant į gamtą pasirūpinti vaistinėse parduodamais repelentais (tepamais ar purškiamais), kurie atbaido vabzdžius.Alergiški žmonės, išsiruošę į gamtą, turėtų pasiimti vaistų nuo alergijos.

POILSIS GAMTOJE BUS SAUGUS, JEI MES PATYS TUO PASIRŪPINSIME!

Informaciją parengė:
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras  www.vvsb.lt