Kaip išvengti gripo?

Kaip išvengti gripo?

                                                           

        

       Atšalus orams, dažniau pučiantys šalti ir drėgni vėjai atneša ne tik žiemos pramogas, bet  ir rūpesčius, net vargus. Tai įvairiausios šaltojo    sezono ligos ir, žinoma, gripas. Vienas iš žymių karvedžių yra pasakęs, kad norint įveikti priešą, reikia jį geriau pažinti, tada ir baimės bus mažiau.
 
   Gripas ar peršalimas?
  Pirmiausia, pasak medikų, reikia žinoti, kad gripo ir peršalimo simptomai iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs. Tačiau šios ligos sukeliamos skirtingų sukėlėjų, o pasireiškiantys simptomai iš esmės skiriasi.
          Gripo požymiai. Medicinos straipsniuose teigiama, kad liga dažniausiai prasideda staiga: pakyla aukšta temperatūra (aukštesnė nei 39 ºC), atsiranda stiprus bendro silpnumo jausmas, šaltkrėtis, ima skaudėti galvą ir raumenis („laužo kaulus“), prasideda sausas kosulys. Gripo simptomais gali būti ir apetito praradimas, vėmimas, viduriavimas, kliedėjimas (kai pakyla labai aukšta temperatūra). Ūmus ligos periodas trunka 3–7 dienas, sveikimas 7–10 dienų.
         Gripą (Influenza) sukelia influenza virusai, kurie sukelia organizmo intoksikaciją, pažeidžia vegetacinę nervų sistemą, dėl to sutrinka įvairios organizmo funkcijos: suretėja širdies susitraukimai, prakaituojama, padidėja gleivių išskyrimas bronchuose. Susilpnėja organizmo atsparumas ligoms, todėl dažnai prasideda antrinė bakterinė infekcija, sukelianti komplikacijas.
          Priešingai nei peršalimo virusai, influenza virusai gali išplisti į plaučius, smegenis ar širdį ir sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Silpnesnės imuninės sistemos žmonėms (sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz., diabetu, mažiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms) gripas gali būti labai pavojingas. Dažniausia gripo komplikacija – plaučių uždegimas, kuris gali baigtis mirtimi. Kasmet iš 100 000 susirgusiųjų miršta nuo 15 iki 76 žmonių. Kiekvieną sezoną Lietuvoje registruojami 1–4 mirčių nuo gripo atvejai (pagal http://www.gripas.lt/?page=1).
          Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant aplinkos paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba, retesniais atvejais, užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žiemą žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to medikai rekomenduoja  dažnai plauti rankas, vengti masinio žmonių susibūrimo vietų, kosint ir čiaudint prisidengti burną.
               Kaip apsisaugoti nuo gripo?
          Prieš prasidedant gripo sezonui medicinos įstaigų darbuotojai  rekomenduoja skiepytis. Skiepų nuo gripo tikslas – sumažinti sunkių gripo formų bei lėtinių ligų komplikacijų skaičių, išvengti sukėlėjo plitimo. Kol kas skiepijimas yra vienintelė efektyvi priemonė, apsauganti nuo gripo. Šiuolaikinių skiepų efektyvumas siekia nuo 70% iki 95%, priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir imuniteto būklės. Skiepytis rekomenduojama  kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui, geriausia  rugsėjo–lapkričio mėnesiais, tačiau galima pasiskiepyti ir vėliau.
          Kartais visuomenėje sutinkama nuomonė, kad gripo vakcina gali pakenkti ar net sukelti šią ligą. Vakcina negali Jūsų užkrėsti gripu, kadangi jos sudėtyje nėra pačių gripo virusų, o tik inaktyvuoti suskaldyti viruso fragmentai. Pasiskiepijus nuo gripo, apsaugai susidaryti reikia dviejų savaičių, todėl iki to laiko išlieka galimybė užsikrėsti gripu ar tiesiog susirgti paprastu peršalimu. Atskirais atvejais po skiepijimo pasireiškęs karščiavimas gali būti ir nepageidaujama reakcija į vakciną, apie kurią reikia pranešti gydytojui.
               Skiepai darbe.
          Lietuvoje įvairios įmonės ir organizacijos kasmet sudaro galimybes savo darbuotojams pasiskiepyti nuo sezoninio gripo. Darbdaviams rūpi darbuotojų sveikata net ir ekonomiškai sunkiu metu. Nors dar anksti prognozuoti, kiek šalies įmonių ir organizacijų sudarys galimybes savo darbuotojams skiepytis, nes skiepijimosi metas dar tik prasidėjo, tačiau manoma, kad ir šįmet ši graži iniciatyva prisidės prie visuotinių pastangų „pažaboti“ sezoninį gripą. Gripo epidemijos metu neretai sutrinka daugelio organizacijų ir įmonių kasdienė veikla, dėl to sumažėja efektyvumas ir patiriami tiesioginiai nuostoliai. Įmonės, kasmet savo darbuotojams sudarančios galimybę pasiskiepyti, patiria mažiau nuostolių.
              Jei jau vis tik susirgote
          Jei jau vis dėlto pamiršote pasiskiepyti ir susirgote gripu, reikėtų žinoti, ką turėtumėte daryti. Susirgus gripu, reikėtų kviesti gydytoją į namus ir, kaip pataria Sveikatos apsaugos ministerija, laikytis šių patarimų:
• Pirmosiomis dienomis geriausia pagulėti. Jei gripas nesikomplikuoja, jis praeina per savaitę.
• Ligos pradžioje, kol temperatūra dar neaukšta (37,0–37,2°C), prieš miegą galima pakaitinti kojas šiltame vandenyje su druska ar garstyčiomis.
• Kelis kartus per dieną įkvėpti smulkinto česnako ar svogūno kvapo.
• Nuo kosulio tinka virto piene ir pertrinto svogūno, rugiagėlių žiedų arbata.
• Skaudančią gerklę reikėtų skalauti druskos tirpalu arba vandeniu su citrinos rūgštimi.
• Gerklės skausmą malšinti karštu medaus ir citrinų gėrimu.
• Naudinga gerti prakaitavimą sukeliančią karštą liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų ar čiobrelių arbatą, vitaminą C.
• Temperatūrai mažinti tinka ramunėlių užpilas. Gerti kaip arbatą, po puodelį kasdien.
• Pasveikti padeda citrininės melisos arbata – savaitę du kartus per dieną gerti po puoduką.
• Kambarį, kuriame guli ligonis, reikia dažnai vėdinti ir valyti.
 

Seni žmonės sako: „Pasisaugok ir Dievas tave saugos.“ Gal senolių išmintis pravers ir mums? Juk žiema netruks ateiti.
 

Nuorodos :www.366.lt; http://www.e-vaistine.lt/negalavimai/persalimas/gripas-ar-persalimas; http://www.gripas.lt/?page=1; http://www.bioformule.lt/gripas.php; http://www.ulpkc.lt/ulpkc.gripas.php; http://sena.sam.lt/lt/sritys/medikas-pataria/prevencija/gripas/