Kam reikalingas donorų kraujas? Ar žinote ? Kraujo donorystė nekenkia žmogaus organizmui.

Kam reikalingas donorų kraujas? Ar žinote ? Kraujo donorystė nekenkia žmogaus organizmui.

Kam reikalingas donorų kraujas?

Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol pasaulyje jam nėra sukurta dirbtinio pakaitalo, kuris galėtų pakeisti donoro kraują. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad nuolat atsirastų žmonių, kurie padovanotų kraujo sužeistiesiems ir ligoniams.

Lietuvoje per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėti žmonės, praradę didelį kraujo kiekį dėl sunkių chirurginių operacijų, patirtų traumų, avarijų, žarnyno kraujavimo ar komplikuoto gimdymo. Kraujo perpylimas skiriamas ir kraujo ligomis ar vėžiu sergantiems pacientams.

Vienintelis kraujo gavimo šaltinis – kiti žmonės, o perpylimui naudojamas kraujas turi būti saugus, dovanotas sveikų donorų.

 

Kraujas –sudarytas iš kraujo plazmos (apie 55-60 proc.) kraujo ląstelių (apie 40-45 proc., raudonieji kraujo kūneliai, baltieji kraujo kūneliai) ir kraujo plokštelių (trombocitai). Suaugęs žmogus turi apie 5 l kraujo, arba 6-7,5 proc. kūno masės.

Kraujo reikšmė organizmui labai didelė. Pagrindinės kraujo atliekamos funkcijos:

  • pernešimo – kraujas perneša dujas (deguonį ir anglies dvideginį), maisto medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, vitaminus, hormonus, elektrolitus, netgi šilumą;
  • apsauginė – kraujo ląstelės dalyvauja imuniteto reakcijose, saugo organizmą nuo svetimkūnių ir mikrobų; be to, kraujas geba krešėti, todėl apsaugo nuo nukraujavimo traumų metu;
  • kraujas palaiko organizmo pusiausvyrą (homeostazę) – palaiko pastovų pH ir jonų pasiskirstymą.

 

Dažniausiai perpilamas ne visas kraujas, o tik jo dalis, kraujo komponentai :

  •  
    • Eritrocitai – didžiausia kraujo ląstelių dalis, kurioje yra hemoglobino. Jis kraujui suteikia raudoną spalvą, transportuoja deguonį, būtiną audinių gyvybingumui palaikyti. Iš kraujo paruošiama sudedamoji dalis – eritrocitai, naudojami gydant ligonius nuo mažakraujystės, po traumų, po didelių chirurginių operacijų ir kitais atvejais.

 

  •  
    • Trombocitai yra itin svarbūs kraujavimo stabdymui. Jų trūkumas pasireiškia įvairiai: nuo nedidelio pakraujavimo iš nosies ar dantenų iki gyvybei pavojingo nesustojančio kraujavimo į vidaus organus ar galvos smegenis. Trombocitų negalima pakeisti nei jokiais vaistais, nei kitomis priemonėmis, o surinktus iš donorų trombocitus galima naudoti vos keletą dienų.

 

 

 

 

  •  
    • Plazma – skystoji kraujo dalis, gaunama atskyrus eritrocitus ir trombocitus. Plazmoje yra imunoglobulinų, albumino ir krešėjimo faktorių, kurie dažniausiai naudojami gydant krešėjimo sutrikimus ir nudegimus.

Kraujo donorystė naudinga

Tu gali išgelbėti save! Prieš kurį laiką medikų bendruomenei buvo pristatytas mokslinis tyrimas, kuris atskleidė įdomų faktą. Reguliariai kraujo duodantys žmonės, kurie avarijos ar sudėtingos operacijos metu stipriai nukraujuoja, išgyvena gerokai dažniau, nei kraujo neduodantys žmonės.

 

Ar žinote ? Kraujo donorystė nekenkia žmogaus organizmui.

Pagrindinis kraujo donorystės principas – jokios žalos donorui ir didžiausia nauda ligonio sveikatai. Šis principas kraujo donorystėje yra pagrindinis jau daugelį dešimtmečių, nes vienas iš svarbių tikslų – remti kilnią kraujo donorystės misiją ir skatinti žmones duoti kraujo kelis kartus per metus.

VšĮ Nacionaliniame kraujo centre donorų sveikata nuolat stebima ir vertinama. Lietuvos ir kitų šalių ilgametė patirtis rodo, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai.

 

Kraujo donorystė saugi.

Žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra sterilios ir naudojamos tik vieną kartą. Dūrio vieta taip pat labai kruopščiai dezinfekuojama.

Kraują duoti saugu ir pačiame kraujo centre, ir miestų aikštėse įrengtose specialiose palapinėse.

 

Svarbi informacija

Pagrindinis donorystės bruožas – savanoriškumas. Niekas negali priversti žmogaus duoti kraujo. Asmuo pats priima sprendimą dėl kraujo donorystės.

Donoras bet kuriuo metu turi teisę persigalvoti, atsisakyti arba nutraukti donorystę.

Visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimo rezultatus yra konfidenciali, viešai neskelbiama ir teikiama tik asmeniškai pačiam donorui, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Lankytojai ir donorai turi teisę bet kuriuo metu  pateikti klausimus ir gauti informaciją.

 

Kaip pasirengti kraujo donorystei

Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs.

Negalima kraujo duoti nevalgius, nes tai gali sukelti silpnumą.

Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos.

 

Kas gali tapti kraujo donoru?

Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių. 17 metų asmuo gali tapti kraujo donoru tik turėdamas notaro patvirtintą tėvų sutikimą arba į kraujo centrą atvykęs su vienu iš tėvų ar globėju.

Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą.

Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų.

Sistolinis arterinis kraujo spaudimas  180- 100, diastolinis 100-50 mm Hg.

Hemoglobino kiekis donoro kraujyje – moterų ne mažiau 125 g/l, vyrų  ne mažiau 135 g/l.

Kiekvieną kartą duodamas kraujo, žmogus užpildo kraujo donoro apklausos anketą ir donoro sutikimą/nesutikimą duoti kraujo.

Donoro kraujas netiriamas dėl visų galimų susirgimų, o ir iš gautų tyrimų duomenų neįmanoma nustatyti visų ligų. Todėl mes tikimės, kad jūs anketoje pateikiate teisingą ir tikslią informaciją apie save.

Jus apžiūrėjęs, tyrimus ir kraujo donoro apklausos anketos informaciją įvertinęs gydytojas pasakys, ar galite tapti donoru.

Tikimės Jūsų geranoriškumo, kad informuosite mus apie bet kokį vėlesnį įvykį dėl kurio anksčiau duotas kraujas galėtų tapti nebetinkamas kraujo perpylimui ir ligonių gydymui.

Kas negali būti kraujo donoru? 

Kraujo donorais negali būti asmenys, sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B ir C, ŽIV, sifiliu) ligomis, taip pat sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, centrinės nervų sistemos ligomis, linkę nenormaliai kraujuoti, daugelį kartų nualpę ar patiriantys konvulsijas žmonės, sergantieji sunkiomis skrandžio, žarnyno, šlapimo, kvėpavimo ir kitų sistemų ligomis.

Kraujo donorais negali būti rizikos grupei priklausantys asmenys: užsiimantys prostitucija, intraveninių narkotikų vartotojai ir seksualinių santykių su žmonėmis, priklausančiais bet kuriai rizikos grupei, turintys asmenys.

 

 

Kokie tyrimai atliekami kraujo donorams?

Prieš duodant kraujo nustatoma:

·         ABO kraujo grupė,

·         rezus D antigenas,

·         Kell sistemos K antigenas,

·         hemoglobino kiekis kraujyje.

Po kiekvieno kraujo davimo donoro kraujas ištiriamas dėl:

  • virusinio hepatito B,
  • virusinio hepatito C,
  • ŽIV,
  • sifilio.

 

Kraujo donorystės įstaigose atliekami sudėtingi maksimaliai aukšto jautrumo tyrimai, todėl gauti tyrimų rezultatai gali rodyti  esančius pakitimus, bet tai nėra galutinė Jūsų ligos diagnozė.

Informacija, apie tyrimais aptiktas infekcijas: hepatito B, hepatito C, ŽIV ir sifilio, donorui teikiama tik atvykus į kraujo donorystės įstaigą pokalbiui su gydytoju. Kvietimas atvykti donorui siunčiamas laišku, kuriame nenurodoma kvietimo priežastis.

Jei, po kraujo davimo, bus patvirtinta, kad tyrimų rezultatai yra teigiami donorui ateityje duoti kraujo bus uždrausta, o paimtas kraujo vienetas(dozė) sunaikintas.

 

Kiek kartų per metus galima duoti kraujo?

Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams – penkis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.

Ar gali kraujo donorystė būti sustabdyta ar laikinai atidėta?

Dėl įvairių organizmo sutrikimų, gydymo ar ligų kraujo donorystė gali būti laikinai atidėta. Praėjus gydytojo nustatytam laikotarpiui, vėl galėsite duoti kraujo.

Dvi savaites kraujo negalima duoti po karščiavimo (aukštos temperatūros), po gripo ar kitos virusinės ligos simptomų išnykimo dienos.

Šešis mėnesius negalima kraujo duoti po tatuiravimo arba auskarų vėrimo į kūną, sunkios chirurginės operacijos, endoskopinio tyrimo, akupunktūros (išskyrus atvejus, kai ją atlieka kvalifikuotas medikas), po kraujo patekimo ant gleivinės arba sužeidimo adata, kraujo sudėtinių dalių perpylimo.

Koks terminas turi praeiti po skiepų nuo gripo, hepatito B, erkinio encefalito?

Jei skiepijama susilpnintų virusų ar bakterijų vakcina, kraujo donorystė atidedama 4 savaitėms. Po visų kitų  skiepų, taip pat ir nuo hepatitų A arba B, pasiutligės, erkinio encefalito, jei žmogus jaučiasi gerai, kraujo duoti galima.

 

Kiek laiko trunka paimti kraujo?

Kraujo davimo procedūra (kraujo paėmimas iš venos) trunka nuo 6 iki 15 minučių. Standartinė fiziologinė donoro kraujo davimo dozė – 450 mililitrų, tokio dydžio dozės imamos viso pasaulio kraujo centruose, tai nekenkia žmogaus sveikatai. Dar apie 15–20 mililitrų kraujo imama tirti.

 

Kaip žmogus jaučiasi po kraujo davimo?

Ilgametė Nacionalinio kraujo centro medikų patirtis liudija, kad daugelis žmonių po kraujo davimo jaučiasi gerai. Ir tik kai kurie pajunta šalutinis pojūčius – trumpalaikį silpnumą, mieguistumą, troškulį. Tai tik trumpalaikė organizmo reakcija į kraujo netekimą. Kad kraujo davimas nesukeltų  pašalinio poveikio medikai rekomenduoja tinkamai pasirengti.

 Kaip elgtis davus kraujo?

Davus kraujo venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas, jo negalima drėkinti. Kraujo davęs donoras turi pailsėti nuo 10 iki 15 minučių.

Labai retai dėl jaudulio prieš procedūrą, adatos dūrio baimės, nepailsėjus ar nepavalgius kraujo davimo metu ar po procedūros gali svaigti galva, išpilti prakaitas ar pasidaryti silpna. Jei pajutote nors vieną iš šių simptomų, nedelsdami pasakykite tai kraujo centro specialistams. Jie pasirengę Jums padėti. Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.

 

 

KONTAKTAI

www.kraujodonoryste.lt

akcija@kraujodonoryste.lt

 

 

VšĮ Nacionalinis kraujo centras

Žolyno g. 34, Vilnius

Tel. (8 5) 239 2437

Faks.

nkc@kraujodonoryste.lt

Nemokama telefono linija 8~800 00003