Lietuva – viena iš mažiausiai modernią kontracepciją vartojančių šalių Europoje

Lietuva – viena iš mažiausiai modernią kontracepciją vartojančių šalių Europoje

Inga Lebrikaitė

Moksliniame medicininiame žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ šių metų vasario mėn. numeryje išspausdintas mokslinis straipsnis apie jaunų žmonių lytinę elgseną ir kontracepcijos metodų pasirinkimo motyvus. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 85 proc. vaikinų ir tik 59,8 proc. merginų lytinių santykių metu naudoja prezervatyvus, o hormoninę kontracepciją, kaip šeimos planavimo priemonę, naudoja kas ketvirta mergina. Be to, nustatyta, kad jaunų žmonių materialinė gerovė lemia jų seksualinį aktyvumą.

 

 

Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, didelė dalis vaikinų ir merginų lytinį gyvenimą pradeda gana jauno amžiaus. Prieš keletą metų mūsų šalyje atliktas tyrimas parodė, jog vaikinai lytinį gyvenimą pradėjo būdami vidutiniškai 16,7 metų, merginos – 17,2 metų. Tarp 19–20 metų jaunuolių buvo 73,5 proc. lytiškai aktyvių vaikinų ir 62,4 proc. lytiškai aktyvių merginų. Sulaukę 19–20 metų, vaikinai jau buvo lytiškai santykiavę vidutiniškai su 4,84, o merginos – su 3,24 lytinių partnerių.

 

Didelė dalis jaunų žmonių Lietuvoje yra lytiškai aktyvūs, tačiau kontracepcijos vartojimas išlieka nedidelis. Jungtinių Tautų duomenimis, Lietuva – viena iš mažiausiai modernią kontracepciją vartojančių šalių Europoje. Tarp 15–49 metų moterų modernią kontracepciją vartojo 30,5 proc. – tai net 2–3 kartus mažiau nei kitose Vakarų Europos valstybėse. Kontraceptinių priemonių prieinamumas vakarietiškos kultūros šalyse suvokiamas kaip vienas kertinių reprodukcinės sveikatos komponentų, leidžiantis žmonėms realizuoti savo teises į galimybę saugiai ir su pasitenkinimu gyventi lytinį gyvenimą, turėti teisę laisvai apsispręsti, kada ir kiek susilaukti palikuonių. Kontracepcijos priemonių vartojimas lytinių santykių metu rodo jaunų žmonių atsakomybę už savo lytinio gyvenimo pasekmes. Nors jaunų žmonių lytinis aktyvumas neretai yra ignoruojamas arba kritikuojamas, jo pažinimas yra būtinas stiprinant jaunų žmonių lytinės ir reprodukcinės sveikatos programas bei jas realizuojant.

 

Ketvirtadalis jaunų žmonių Lietuvoje pirmą kartą pasimyli tik studijų metais

Lietuvos mokslininkų: Aidos Žyvatkauskaitės, Linos Jaruševičienės ir prof. Leono Valiaus tyrimas parodė jaunų žmonių lytinio aktyvumo, kontracepcijos vartojimo savitumus bei kontraceptinių priemonių pasirinkimo motyvus. Lytinis gyvenimas yra jaunų žmonių kasdienio gyvenimo dalis. Faktas, kad trys ketvirtadaliai (72,1 proc.) 18–20 metų jaunuolių jau buvo lytiškai aktyvūs, patvirtina anksčiau atliktų tyrimų duomenis, jog lytinio gyvenimo pradžia dažniausiai įvyksta paauglystėje. Studijų metais dar ketvirtadalis vaikinų ir merginų pradeda lytinį gyvenimą, todėl absoliuti dauguma 21–23 metų jaunuolių (95,6 proc.) jau buvo lytiškai aktyvūs. Tokie tyrimų duomenys leidžia teigti, jog prevencinės lytinės sveikatos stiprinimo programos neturėtų apsiriboti vien tik paaugliais.

 

Kuo daugiau pinigų išleidžia, tuo dažniau jaunimas mylisi

Be to tyrimo metu pastebėta, kad jaunų žmonių materialinė gerovė, t.y. galimybė disponuoti didesne pinigų suma savo kasdieniams poreikiams tenkinti, buvo susijusi su jų lytiniu aktyvumu. „Tarp studentų, kurie per savaitę galėdavo išleisti 10-100 Lt, lytiškai aktyvių buvo 77,4 proc., tarp disponuojančių 120-600 Lt suma per savaitę, lytinius santykius buvo turėję 86,3 proc., o tarp tų, kurie išleisdavo 700-1500 Lt, lytiškai santykiaudavo visi 100 proc. studentų“, – teigė tyrimą atlikę mokslininkai.

 

Studentams lytinio švietimo gali stigti labiau nei paaugliams

Pasak tyrimą atlikusių mokslininkų, paauglių lytinis mokymas Lietuvoje tikrai yra nepakankamas, vis dėlto kai kurie jaunų žmonių lytinės elgsenos aspektai rodo, kad studentams lytinio švietimo gali stigti labiau nei paaugliams. Tai įrodo mažėjantis prezervatyvų naudojamas lytinių santykių metų tarp vyresnių studentų, lyginant su jaunesniais, vyresniame amžiuje populiarėjantis nutrauktas lytinis aktas. Anot mokslininkų, gali būti, jog prezervatyvai naudojami rečiau, nes jauni žmonės užmezga ilgalaikius santykius ir pasirenka kitas kontraceptines priemones (pavyzdžiui, hormoninę kontracepciją vartojo 26,8 proc. vyresnių ir 17,0 proc. jaunesnių studentų).

Kontracepcijos metodo pasirinkimas yra susijęs su amžiumi ir išsilavinimu

Atlikti tyrimai rodo, jog kontracepcijos metodo pasirinkimas yra susijęs su amžiumi ir išsilavinimu. Pavyzdžiui, nustatyta, jog iki 20 metų lytiškai aktyvūs žmonės labiau buvo linkę naudoti prezervatyvus nei 20–29 metų jaunuoliai, kurie dažniau rinkosi hormoninę kontracepciją. Moterys, neturinčios aukštojo išsilavinimo, dažniau vartojo barjerines priemones (prezervatyvus) ir nutrauktą lytinį aktą, o įgijusios aukštąjį išsilavinimą – hormoninę kontracepciją. Kitose šalyse pastebėta, jog, didėjant individo amžiui, prezervatyvų naudojimas tampa retesnis tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Tokia tendencija vertinama neigiamai, nes didėja neplanuoto nėštumo, lytiškai plintančių infekcijų rizika.

Tyrimo metu gauti rezultatai rodo, kad rinkdamiesi kontraceptinę priemonę jauni žmonės didžiausią dėmesį skiria pačios kontraceptinės priemonės savybėms bei jos įsigijimo paprastumui. Merginoms svarbiausi prioritetai, renkantis kontracepcijos metodą, yra šio metodo saugumas bei jo prieinamumas. Užsienyje atlikti tyrimai taip pat rodo, kad lytiškai aktyvūs žmonės rinkdamiesi kontracepciją labiausiai dėmesį kreipia į informacijos kiekį, kontraceptinės priemonės saugumą ir kainą. Vaikinams labai aktualus pozityvus aplinkinių požiūris į kontracepcijos vartojimą bei partnerės paskatinimas vartoti kontracepciją. Kadangi jauniems žmonėms ypač aktualu yra pačios kontraceptinės priemonės savybės, palyginti nesudėtingas jos įsigijimas bei palanki aplinkinių ir partnerio nuomonė apie kontracepciją, akivaizdu, jog sveikatos mokymo iniciatyvos galėtų ir turėtų būti papildomos naujais aspektais.