Meditacija – raktas į geresnę sveikatą

Meditacija – raktas į geresnę sveikatą

         

Meditacija – vienas iš dvasinio susitelkimo būdų, sąmoningumo, dėmesio ir valios lavinimo metodas, kurio metu susitelkiama į kokį nors objektą arba į sąmoningą būties suvokimą. Meditacijos tikslas – susikaupimas, rimtis, dvasinė sveikata, pakitusios sąmonės būsenos. Jos metu pasiekiama vadinamoji „relaksacinio dėmesingumo“ būsena, kuriai būdingas pakitęs smegenų biosrovių dažnis. Šiuolaikinė meditacijos samprata apima tokias dvasines veiklas kaip dvasinis susitelkimas, malda, cigunas ir kt. Kiekviena meditacijos forma gana smarkiai skiriasi viena nuo kitos. Daugelis religijų ir dvasinių praktikų meditavimo palengvinimui naudoja ritmingas melodijas, ramios garsų kaitos muziką, savitas giesmes.

Meditacijos formos:

  • ·         autogeninė treniruotė – saviįtaiga besiremianti atsipalaidavimo technika. Pratimų metu reikia patogiai atsisėsti ar atsigulti, atpalaiduoti raumenis. Būtina mintyse koncentruoti dėmesį į sakomus žodžius. Raumenų atpalaidavimas sukelia sunkumo bei šilumos jausmą, aktyvina kraujotaką. Naudinga, jei padidėjęs nervų sistemos jautrumas, jos sutrikimai, kankina nemiga, stresas, nerimas, baimė, padidėjęs kraujospūdis, galvos skausmai, nepasitikėjimas savimi. Naudojama gydant psichosomatinius sutrikimus bei streso prevencijai.
  •  ·         malda – kreipimasis į Dievą, bendravimas su juo ir jo šlovinimas, prašymas atleisti ir padėti, padėka už tai. Maldos naudojamos įvairiose religijose ir dvasiniuose judėjimuose.
  • ·         mantra – garsinių skiemenų seka, paprastai tariama arba giedama ją kartojant kelis, keliolika ir dar daugiau kartų. Naudojama indiškos ir apskritai „rytietiškos“ kilmės religinėse praktikose.
  • ·         cigunas – senovės kinų sveikatingumo ir savireguliacijos metodų sistema, skirta vidinės pusiausvyros išlaikymui, sąmoningumo ugdymui, harmonijos su aplinka atradimui. Ciguno pagrindas yra sudarytas iš In ir Jang koncepcijos, energetinių kanalų ir biologiškai aktyvių taškų sistemos. Pagrindinis praktikos tikslas – gyvybinių jėgų kaupimas normaliam kasdieniniam gyvenimui.
  •  ·         transcendentinė meditacija – meditacinis judėjimas, kuris už pinigus medituotojui pasako jo „slaptąją mantrą“, kurią reikia kartoti ryte ir vakare po 20 minučių, kad būrų galima pasiekti savo „transcendentinę Nirvaną“.
  • ·         budizmas: samatha, vipasana (visiškas proto „išgryninimas“ ir laimės pasiekimas, esant vidiniam „išsilaisvinimui“), anapana, dzenas (išsiskiria visiškai budriu šio mirksnio suvokimu, savaimingu veikimu, atsisakymu nuo egocentriško, vertinančio mąstymo)
  • ·         krikščionių kontempliacija (didelis susikaupimas, susitelkimas, susimąstymas)
  • ·         sahadža joga – Šri Matadži Nirmala Devi mokymas, atsiradęs 1970 metais.

        Meditacija nėra nei okultinis, nei paranormalus reiškinys, nei hipnotinė, nei įtaigos būsena, nei gilus apmąstymas ar grynas susivaldymas. Didžiulė klaida meditaciją suprasti ir naudoti kaip proto stiprinimą – sąmoningumo didinimas ir proto stiprinimas meditacijos požiūriu yra visiškai skirtingi dalykai. 

Oficialūs tyrimai

     Praktinė meditacijos nauda sveikata yra įrodyta, pvz., ji struktūriškai ir funkciškai geba keisti smegenis ir visą organizmą. Jos poveikis tiriamas naudojant šiuolaikines technologijas – funkcinį magnetinį rezonansą (fMRI, juo matuojami kraujo apytakos pokyčiai, susiję su nervine centrinės nervų sistemos veikla) ir elektroencefalogramą (EEG, matuoja smegenų elektrinį aktyvumą). Tokie tyrimai padeda pagerinti meditacijos proceso supratimą. 2007 birželį JAV Nacionalinis papildomos ir alternatyvios medicinos centras (NCCAM) įvertino 813 tyrimų, susijusių su meditacija ir jos poveikiu sveikatai. Ypač daug dėmesio skirta moksliniams hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių ligų tyrimams, piktnaudžiavimui draudžiamomis medžiagomis. Teigiama, kad moksliniai meditacijos tyrimai dažnai neturi bendros teorinės perspektyvos ir pasižymi bloga metodika. Iš 400 klinikinių tyrimų tik 10 proc. buvo geros kokybės.

    Nacionalinis sveikatos institutas (NIH) teigia, jog meditacijos pratimai gali sukelti kai kuriuos organų pokyčius, daryti įtaką vegetacinei (nevalingai) nervų sistemai. Kai kurios meditacijos rūšys gali mažinti simpatinės (vegetacinės nervų sistemos dalis, invervuojanti vidaus organus, kraujagysles, prakaito liaukas) ir didinti parasimpatinės (vegetacinės nervų sistemos dalis, inervuojanti vidaus organų raumenis bei liaukas) nervų sistemos veiklą. Dr. Herbert Benson teigia, kad meditacija sukelia biocheminius ir fizinius pokyčius organizme, kurie bendrai vadinami „atsipalaidavimo atsaku“. Jį apima metabolizmo pokyčiai, širdies ritmas, kraujo spaudimas ir smegenų cheminė veikla. 8 sav. kasdien po pusvalandį atliekant meditacijos ir susitelkimo pratimus, pastebimai pasikeičia smegenų struktūra tose srityse, kurios susijusios su atmintimi, savimone, empatija ir stresu.

Viena teorija, pristatoma Daniel Goleman ir Tara Bennett-Goleman, teigia, kad meditacija veikia santykį tarp migdolinio kūno ir kaktinės žievinės smegenų srities ir gali sąlygoti migdolinių kūnų traukimąsi. Migdoliniai kūnai atsako už emocijas, jie nusprendžia, ar turime supykti, ar nerimauti, o priekinė žievės sritis leidžia mums sustoti ir pagalvoti, ar taip elgtis tikrai verta (tai slopinamasis centras). Ši žievės sritis gera analizuojant ir planuojant, tačiau tai užima daug laiko priimant sprendimus. Migdolinis kūnas yra paprastesnis ir evoliuciškai senesnis, jis gali priimti greitus sprendimus ir turi galingą efektą mūsų emocijoms bei elgesiui, susijusiems su išlikimo poreikiais, tačiau yra linkęs į klaidas, pvz., gali „matyti“ pavojų tada, kai šio nėra. Tyrimų duomenimis meditacija padidina smegenų pilkosios medžiagos kiekį ir lėtina senatvinę smegenų deterioraciją (veiksmingumo prastėjimą). Eksperimentas atliktas su 20 meditaciją praktikuojančių budistų ir 15 nemedituojančių asmenų. Smegenų skenavimas parodė, kad medituojančiųjų pilkoji medžiaga storesnė tose smegenų dalyse, kurios atsakingos už dėmesį ir sensorinių duomenų apdorojimą. Tyrimas taip pat parodė, kad meditacija mažina senatvinę smegenų deterioraciją. Taip pat skenavimas parodė baltosios medžiagos pokyčius priekinės žievės dalyje. Neurofiziologas Dr. James Austin iš Kolorado universiteto, naudodamas fMRI, pranešė, kad Zen meditacija „pakeičia schemą“ smegenyse. EEG meditacijos modeliai skirstomi pagal įprastus keturių dažnių diapazonus (delta <4 Hz, teta 4 - 13 Hz). Daugeliu meditacijos atvejų dominuoja alfa bangos. Kartais pasitaiko delta ir teta bangų. Patyrusių medituotojų (praktikavusių 10 – 40 metų) EEG meditacijos metu rodo padidėjusį gama bangų aktyvumą 80 – 120 Hz intervale. Japonų neurofiziologas Tomio Hirai atliko neurofiziologinę studiją su Zen meistrais bei mokiniais. Tyrimai parodė, kad naujokų (iki 5 m. meditavimo praktikos) smegenys generuoja 10 -12 Hz. Meistrų (10–20 m. praktikos) smegenyse generuojama 7–8 Hz dažnio srovė.

Ar meditacija gali pakenkti?

Oficialiai NCCAM teigia, kad meditacija, praktikuojama sveikų žmonių, yra saugi. Buvo keletas pranešimų apie tai, kad ji pablogino tam tikrais psichikos sutrikimais sergančiųjų simptomus, tačiau ši problema pilnai nebuvo ištirta. Dažniausiai pasitaiko Kundalini sindromas – jutiminiai, psichikos ir afektiniai simptomai, pasireiškiantys žmonėms, buvusiems netoli mirties, taip pat galintys pasireikšti medituojantiems ar užsiiminėjantiems joga. Ryškiausias požymis – energijos ar šilumos jausmas stubure. Gydoma švelnia meditacijos, jogos ir kvėpavimo pratimų programa. Kai kuriais atvejais neigiamas meditacijos poveikis pasireiškia dėl „netinkamo naudojimo“, todėl šia veikla patariama užsiiminėti padedant instruktoriui. Prieš medituodami asmenys, turintys fizinių ar psichinių problemų, turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju, taip pat apie savo sveikatos būklę jie turėtų informuoti savo meditacijos instruktorių. Meditacija negali būti naudojama kaip įprastų sveikatos priežiūros priemonių pakaitalas ar kaip priežastis atidėti apsilankymą pas gydytoją.

Meditacija mažina stresą

Daugėja argumentų, kad tokie psichikos veiksniai kaip stresas ryškiai veikia fizinę sveikatą, tai skatina mokslinių tyrimų šioje srityje gausėjimą. Vakarų terapeutai meditaciją naudoja streso ir skausmo mažinimui. Kai kuriose ligoninėse ji taikoma lėtinėmis ar mirtinomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant sumažinti komplikacijas, susijusias su padidėjusius stresu. Nustatyta, kad meditacija naudinga kenčiantiems nuo lėtinio skausmo, fibromialgijų, vėžio, vainikinių arterijų ligos. Ji padeda tiek fizinei, tiek psichinei savijautai. Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai aptiko, kad meditacijos metu sulėtėja kvėpavimas, padidėja širdies susitraukimų dažnis, kraujo įsotinimo deguonimi lygis.

Meditacija veikia suvokimą

Meditacija turi tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį poveikį suvokimo procesams. Dar 1984 m. tirta reakcija į šviesos stimulą tarp meditaciją praktikuojančių ir tuo neužsiimančių. Rezultatai parodė, kad medituojantiems gerokai mažesnė trumpalaikio šviesos dirgiklio aptikimo riba. 2000 m. atliktas iliuzijų (Müller-Lyer ir Poggendorff) tyrimas su Zen meistrais, naujokais medituotojais ir nemedituojančiais asmenimis. Išvadose teigiama, kad meditacija padidina suvokimo kokybę (tikslumą) ir kiekybę (aptikimą). Taip pat tyrimų duomenys rodo, kad transcendentinė meditacija pagerina pažinimo rezultatus (praktinį intelektą, kūrybingumą, informacijos apdorojimo greitį).

Meditacija gerina kraujospūdį ir gali nutolinti senatvę

Lyginant įvairių meditacijos praktikų poveikį kraujo spaudimui, nustatyta, kad efektyviausias iš visų metodų – transcendentinė meditacija. Moksliniai tyrimai rodo, kad transcendentinė meditacija gerina pagyvenusių žmonių širdies ir kraujagyslių funkcijas, lėtina senėjimo procesus.  Kalifornijos universitete atliktas tyrimas parodė, medituojantys turi žymiai didesnį telomerazės aktyvumą nei tuo neužsiimantys žmonės. Telomerazė svarbi ilgalaikei kūno ląstelių sveikatai. Po kiekvieno ląstelės pasidalijimo telomeros (specializuotos struktūros, esančios chromosomų galuose) trumpėja. Telomerazė gali jas pailginti.

Meditacija slopina skausmą

Meditacija gali sumažinti skausmą ir su skausmu susijusių smegenų sričių aktyvaciją. Meditacijos metu skausmo intensyvus gali būti sumažintas apie 40 proc., o jo sukeliamas nemalonus pojūtis – apie 57 proc. Kai kuriais atvejais meditacijos poveikis skausmo jutimui gali būti veiksmingesnis negu skausmą malšinančių vaistų vartojimas.

 

 Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė

www.sakiaivsb.lt