Mobiliųjų telefonų įtaka sveikatai

Mobiliųjų telefonų įtaka sveikatai

 

Mobilusis telefonas − nedidelio galingumo radijo siųstuvas imtuvas, perduodantis ir priimantis informaciją elektromagnetinėmis bangomis. Tai universali bendravimo ir informacijos priemonė. Daugelyje valstybių daugiau kaip pusė gyventojų naudojasi mobiliaisiais telefonais, o jų rinka sparčiai auga. 2009 m. pabaigoje pasaulyje buvo apie 4,6 mlrd. abonentų. Kadangi mobilieji telefonai tampa vis svarbesne mūsų gyvenimo dalimi, daugėja diskusijų bei tyrimų jų poveikio žmonių sveikatai klausimais. Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, mažiau žmonių mano, jog mobiliųjų telefonų antenos stipriai veikia jų sveikatos būklę (23 proc.). Mūsų šalyje taip pat mažiau tikinčių, kad mobilieji telefonai turi didelę įtaką sveikatos būklei (19 proc., ES – 26 proc.). Dėl elektromagnetinių bangų poveikio sveikatai susirūpinę 39 proc. apklaustų lietuvių. Siekiant įvertinti ar mobilieji telefonai kenkia sveikatai, per pastaruosius du dešimtmečius atlikta daugybė tyrimų. Iki šiol tvirtai nenustatytas joks neigiamas jų poveikis sveikatai. Štai M. Röösli’s iš Šveicarijos Atogrąžų ir Visuomenės sveikatos Instituto teigia, kad neaptikta jokio ryšio tarp mobiliųjų telefonų naudojimo ir sveikatos sutrikimų – net asmenims, kurie apibūdina save jautriais elektromagnetiniai spinduliuotei. FDA (JAV Maisto ir vaistų administracija) ryšio tarp sveikatos problemų ir mobiliųjų telefonų naudojimo taip pat nepastebi, tačiau ragina mobiliųjų telefonų pramonę remti tyrimus, pagerinti mobiliųjų telefonų dizainą siekiant sumažinti radijo bangų biologinį poveikį, bendradarbiauti teikiant vartotojams naujausią informaciją apie sveikatos problemas, kurias gali sukelti naudojimasis mobiliaisiais telefonais. Bet kokiu atveju visi sutaria, jog reikia tęsti mokslinius tyrimus, kurie gali padėti geriau suprasti elektromagnetinių laukų įtaką organams bei organizmui. Be to, moksliniams tyrimams svarbu neatsilikti nuo spartaus technologijų progreso.

Svarbiausi tyrimai:

  • ·         Mobiliųjų telefonų naudotojų kohortinis tyrimas COSMOS, kurio tikslas – atlikti ilgalaikę didelės žmonių grupės (300 tūkst. 20 – 30 m. amžiaus suaugusiųjų) sveikatos stebėseną siekiant nustatyti, ar yra kokių nors sveikatos klausimų, susijusių su ilgalaikiu mobiliųjų telefonų naudojimu.
  • ·         MOBI-KIDS – tarptautinis tyrimas, tiriantis santykį tarp radijo bangomis pagrįstų ryšių technologijų (įskaitant mobiliuosius telefonus) ir jaunų žmonių smegenų vėžio. Tai tarptautinis daugiacentrinis tyrimas, jame dalyvauja 14 valstybių.
  • ·         JAV Nacionalinio Vėžio Instituto Priežiūros, Epidemiologijos ir Galutinių rezultatų programa SEER aktyviai seka vėžio statistiką JAV. Jei mobilieji telefonai didina vėžio riziką, sergamumo tendencijos tik augs. 1987 – 2008 m. SEER duomenimis, nors naudojimasis mobiliaisiais telefonais labai išaugo, bendras vyresnio amžiaus asmenų sergamumas smegenų vėžiu nepadidėjo.

Elektromagnetiniai laukai

Elektromagnetinis laukas – tai judančių elektrinių krūvių sukuriamas fizinis laukas, susidedantis iš tarpusavyje susijusių laike kintančių elektrinių ir magnetinių laukų. Kisdamas laike elektrinis laukas sukuria magnetinį lauką, kuris taip pat kinta laike ir kuria elektrinį lauką. Elektromagnetinių laukų šaltiniai gali natūralūs ir sukurti žmogaus. Natūralūs elektromagnetinių laukų ir bangų šaltiniai – žemės atmosferos elektrinis ir žemės magnetinis laukai, saulės skleidžiamas elektromagnetinis spinduliavimas. Žmogaus veiklos sukurti elektromagnetiniai laukai būna susidarantys buityje (prie mikrobangų krosnelių, dėl mobiliųjų telefonų naudojimo), ne radiotechninės paskirties, naudojami pramonės įmonėse (prie elektros suvirinimo aparatų ar elektros generatorių, transformatorinėse) bei radiotechninės paskirties (televizijos, radiolokaciniai, radijo ryšio ir kitos paskirties siųstuvai). Pastarieji yra stipriausi elektromagnetinių laukų šaltiniai.Pagal spinduliuojamą galingumą elektromagnetinių laukų šaltiniai skirstomi į aukšto, vidutinio ir žemo galingumo šaltinius. Radijo ir televizijos stočių elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių galia yra nuo 100 kilovatų iki 100 vatų, o mobiliųjų telefonų – 1–2 vatai.Pagal spinduliuojamą dažnį ir bangų ilgį elektromagnetinių laukų šaltiniai skirstomi į pramoninio dažnio kintamąją srovę, radijo bangas, infraraudonąją spinduliuotę, matomąją šviesą, ultravioletinę spinduliuotę, rentgeno spinduliuotę, gama spinduliuotę.

Nesutariama, ar mobilieji telefonai gali sukelti vėžį

Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra IARC aplinkos veiksnius, kurie gali padidinti vėžio riziką žmonėms, klasifikuoja į šias grupes:1 grupė. Kancerogeninis poveikis žmonėms.
2A Grupė. Tikriausiai kancerogeninis poveikis žmonėms.
2B Grupė. Galbūt kancerogeninis poveikis žmonėms.
3 grupė. Negali būti klasifikuojamas kaip turintis kancerogeninį poveikį žmonėms.
4 grupė. Tikriausiai nekancerogeninis žmonėms. Radijo bangos priskiriamos 2B grupėje – kaip galbūt turinčios kancerogeninį poveikį žmonėms. Tai reiškia, kad yra nedaug įrodymų, kurie įrodytų, kad jos gali sukelti vėžį, ir mažiau negu pakankamai įrodytų efektų eksperimentiniams gyvūnams. Beje, šiai 2B grupei taip pat priklauso kava ir talko pudra. Mobilieji telefonai paprastai siejami su gliomomis arba akustinėmis neuromomis. Piktybinės gliomos – viena pavojingiausia vėžio formų. Smegenyse susiformavę augliai gali užspausti svarbius smegenų centrus ir sukelti sunkius neurologinius pakitimus ar net mirtį, be to, jie naikina aplinkinius audinius bei sukelia metastazes. Akustinės neuromos yra gerybiniai augliai, galintys sukelti klausos praradimą. Kadangi vėžio dažnai negalima aptikti dar daug metų po sąveikos, o mobilieji telefonai plačiai naudojami tik nuo 1990 m., epidemiologiniai tyrimai šiuo metu gali įvertinti tik atvejus, išryškėjusius per trumpesnius laikotarpius. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad ilgalaikis radijo bangų poveikis gali padidinti vėžio riziką. Vieno tyrimo išvadose teigiama, kad aktyvus mobiliųjų telefonų naudojimas (per 10 metų – po 30 min. dienoje) gliomos tikimybę padidina 40 proc. Dr J. Samet iš Pietų Kalifornijos Universiteto (JAV) teigia, kad tokių įrodymų vis daugėja, tad ryšį tarp mobiliųjų telefonų ir vėžio reikia nuolat stebėti.2010 m. lapkričio/gruodžio Computer Assisted Tomography žurnale spausdinamoje ataskaitoje ilgalaikis mobiliųjų telefonų naudojimas siejamas su padidėjusia rizika susirgti smegenų augliais, tačiau yra tyrimų, kurie tokių asociacijų neaptinka. Švedų tyrėjai teigia, kad jei tam tikrą laiką mobiliuoju telefonu kasdien naudojamasi daugiau kaip po valandą, rizika susirgti smegenų navikais išauga. Ji taip pat priklauso nuo belaidžio prietaiso galios ir jaunesnio amžiaus (tai yra, kuo jaunesnis asmuo pradėjo naudotis prietaisu). 2011 m. gegužės 24 – 31 d. darbo grupė, kurią sudarė 31 mokslininkas iš 14 valstybių, susitiko Prancūzijoje, kad įvertintų galimą kancerogeninį elektromagnetinių laukų poveikį. Kalbėta, kad jis gali sukelti ilgalaikį poveikį sveikatai, o galbūt net tapti vėžio priežastimi. Tiesa, tikimybė, kad belaidžiai telefonai sukels gliomą ar akustinę neuromą, labai ribota, o išvados, susijusios su kitomis vėžio rūšimis, paskelbtos nepakankamomis. Didžiausias iki šiol žinomas tyrimas IARC nerado padidėjusios rizikos tarp daugiau kaip 10 metų naudojamų mobiliųjų telefonų ir gliomos ar meningiomos. Tiesa, yra šiek tiek padidėjusi gliomos rizika tiems, kurie ilgiau (aktyviau) naudojasi mobiliaisiais telefonais, nors nuoseklios tendencijos tarp ilgesnio naudojimosi telefonu ir vėžio nepastebėta. Tyrėjų nuomone, klaidos ir netikslumai gali stipriai riboti išvadų stiprumą bei užkirsti galimybę paaiškinimams. Tyrimo, kuriam vadovavo Danijos Vėžio epidemiologijos institutas, metu 18 metų stebėta ir tirta daugiau nei 350 tūkst. asmenų, besinaudojančių mobiliaisiais telefonais. Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad didelio sergamumo smegenų ar centrinės nervų sistemos vėžiu rodiklių skirtumo tarp žmonių, kurie naudojasi mobiliuoju telefonu, ir tų, kurie nesinaudoja, nepastebėta. Net žmonėms, kurie mobiliaisiais telefonais naudojosi ilgiausiai – 13 metų ar daugiau – negrėsė didesnė rizika. Vis dėlto mokslininkai neatmeta „nedidelės ar vidutinės rizikos“ susirgti vėžiu tiems žmonėms, kurie kalba mobiliuoju telefonu nepaprastai daug arba naudojasi telefonu ilgiau nei 15 metų. PSO skatina tolesnius tyrimus šioje srityje, dabar dėmesys bus nukreiptas į tuos asmenis, kurie mobiliaisiais telefonais naudojasi 15 ir daugiau metų. Dėl elektromagnetinių bangų poveikio vaikams nerimas didesnis – jų galvos apimtis mažesnė, tad spinduliuotė gali pasiketi gilesnes smegenų sritis. Dėl to Šveicarijos Atogrąžų ir Visuomenės Sveikatos Institutas atliko didelį tyrimą, kurio metu bandė sužinoti, ar mobiliųjų telefonų naudojimas gali sukelti vėžį vaikams bei paaugliams. Tyrime dalyvavo Danija, Norvegija, Švedija bei Šveicarija, ištirti 7 – 19 m. amžiaus asmenys, iš jų 352 sirgo smegenų vėžiu, o 646 sudarė kontrolinę grupę. Išvadose teigiama, kad vėžiu sergantys pacientai mobiliaisiais telefonais nesinaudojo statistiškai dažniau, negu kontrolinės grupės atstovai – 55 proc. sergančiųjų ir 51 proc. kontrolinės grupės atstovų mobiliaisiais naudojosi reguliariai. Tose smegenų srityse, kurios pokalbių mobiliaisiais telefonais metu turėtų būti labiausiai veikiamos elektromagnetinės spinduliuotės, padidėjusi tikimybė išsivystyti augliams neaptikta. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad mobiliųjų telefonų naudojimas jaunimo tarpe auga, patariama neapsileisti ir tyrimus tęsti. Nacionalinio vėžio instituto (NCI) leidinyje skelbiama, kad vaikams ir paaugliams, besinaudojantiems mobiliaisiais telefonais, tikimybė susirgti smegenų vėžiu statistiškai nėra didesnė, nei tiems jų draugams, kurie mobiliaisiais telefonais nesinaudoja.

Terminis poveikis

Elektromagnetiniai laukai geba sukelti lokalinį kūno audinių atšilimą, tai vadinama terminiu poveikiu. Pastebta, kad didžiąją dalį energijos sugeria oda ir kiti viršutiniai audiniai, taip pat nežymiai padidėja temperatūra smegenyse (mažiau nei 0,1 °C) ir kituose kūno organuose. Iki šiol mokslininkai nepasiūlė jokių nuoseklių įrodymų, kad tai galėtų turėti neigiamą poveikį sveikatai. Be to, tyrimai nebuvo pajėgūs pagrįsti ryšio tarp elektromagnetinių laukų ir pačių respondentų teikiamos informacijos apie simptomus („padidėjęs jautrumą elektromagnetiniams laukams“).

Įtaka mokymosi procesams

Įvairių tyrimų išvados dėl mobiliojo telefono naudojimo ir nešiluminio jo poveikio neaiškios ir prieštaringos. Sunku atsakyti, ar kai kurie reiškiniai kyla dėl nešiluminio elektromagnetinių bangų poveikio, ar dėl streso, kurį patiria gyvūnai eksperimentų metu pasikeitus aplinkai. Tiesa, vienas tyrimas su žiurkėmis, atrodo, davė naudos. Eksperimentiniai gyvūnėliai prie tyrimo tvarkos buvo pratinti iš anksto, be to, jiems matuotas streso hormonų lygis. Paaiškėjo, kad didelės galios (SAR, arba savitosios energijos absorbavimo rodiklis, siekia 10 W/kg) elektromagnetiniai laukai daro didelį poveikį mokymosi bei atminties formavimosi procesams. Silpname elektromagnetiniame lauke (SAR 0 ir 2 W/kg) neaptinkama jokių pokyčių ar sutrikimų. Kadangi tyrimas atliktas su gyvūnais, jo rezultatai žmonėms tiesiogiai negali būti taikomi, tačiau įrodyta, jog didelio galingumo elektromagnetiniai laukai gali paveikti neuronų sinapsinį mokymosi mechanizmą. Svarbu nepamiršti ir to, kad naudodamiesi mobiliuoju telefonu, žmonės nėra veikiami tokių stiprių elektromagnetinių laukų. Beje, aukšto dažnio elektromagnetiniai laukai skleidžiami ne tik mobiliųjų telefonų – juos skleidžia ir įvairios kitos komunikacijos sistemos, tokios kaip radijas, televizorius, belaidė įranga.

Gliukozės metabolizmo smegenyse slopinimas

Turku universiteto Kognityvinės neurologijos centras inicijavo tyrimą, kurio metu trylika jaunų sveikų vyrų 33 min. buvo veikti GSM signalu. Mokslininkai atsargūs – išvadose jie nepraneša apie tai, ar žmonių sveikatai gresia koks nors pavojus, tačiau teigia, jog mobiliųjų telefonų sukuriami elektromagnetiniai laukai slopina gliukozės metabolizmą žmogaus smegenų pakaušinėje ir priekinėje smilkininėje zonose (kalbant telefonu jos būna arčiausiai antenos).

Mobilieji telefonai ir miegas

Peter Achermann vadovaujama komanda iš Ciuricho Universiteto aptiko, kad jei prieš miegą pusvalandį smegenys veikiamos elektromagnetinės spinduliuotės (pvz., kalbama telefonu), miego metu jų bangos pakinta. Tačiau tai neturi poveikio skirtingų miego fazių struktūrai ir trukmei bei nesuprastina subjektyviai jaučiamos miego kokybės. Mokslininkai iš Šveicarijos Nacionalinių tyrimų programos teigia, kad mobiliųjų telefonų ar radijo antenų skleidžiami elektromagnetiniai laukai bei spinduliuotė gali įtakoti smegenų elektrinį aktyvumą miego metu. Šio tyrimo metu ryšys tarp kasdien naudojamų prietaisų ir sveikatos problemų neaptiktas.

Eksperimentai su ląstelių kultūromis rodo galimą žalą DNR

Kai kuriais tyrimais patvirtinta, kad nejonizuojanti spinduliuotė turi poveikį ląstelių ir organų biologiniams procesams. Eksperimentuojant su ląstelių kultūromis, pastebėta, kad spinduliuotė gali pakenkti DNR. Tačiau vėlgi – nėra sąsajų tarp kasdieninės spinduliuotės ir žmonių sveikatos sutrikimų. Kai kurie mokslininkai teigia, kad norint apsaugoti negimusius kūdikius nuo netinkamo elektromagnetinių kaulų poveikio, kai kurie įprasti standartai turėtų būti pakoreguoti.

Mažesnis kaulų tankis

Padidėjusi elektromagnetinė spinduliuotė iš mobiliųjų telefonų gali sumažinti kaulų tankį. Daktaro Fernando Sravi iš Argentinos Valstybinio Universiteto Kujo mieste atliktas tyrimas parodė, jog vyrų, kurie nešioja mobilųjį telefoną prisisegę prie diržo arba įsidėję į kišenę, dešiniojo klubo kaulų mineralinė sandara yra pakitusi, o tankis sumažėjęs – tų, kurie naudoja telefoną bei jį dažnai nešiojasi kišenėje, dešiniojo šlaunikaulio viršutinė dalis, šalia klubo, kiek silpnesnė nei turėtų būti.

Galimi kaklo skausmai

Viena iš problemų, kurias gali sukelti dažnas mobiliųjų telefonų naudojimas – kaklo skausmai. Kadangi žmonės vis daugiau laiko praleidžiama palinkę prie savo mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių ekranų, daugėja pasikartojančių raumenų pertempimo atvejų, nusiskundimų sprando ir galvos skausmais. Sunkiais atvejais raumenys galiausiai prisitaiko prie ištemptos būsenos, tad skausmas juntamas, kai bandoma kaklą ištiesti taisyklingai.

Mobilieji telefonai gali sukelti trumparegystę 

Taivano mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad 2010 metais 65 proc. Taivano šeštokų buvo trumparegiai, o 3,4 proc. vaikų turėjo sunkią trumparegystės formą. Pirmokų rega irgi nedžiugina – 21,5 proc. jų yra trumparegiai. Oftalmologas Fu Chou-Ching įsitikinęs, kad tokią situaciją lemia dažnas naudojimasis mobiliaisiais įrenginiais. Aišku. regėjimas gali blogėti ir dėl kitų priežasčių, tačiau negalima pamiršti ir apie aplinką. Akių pervargimas – viena iš pagrindinių regos silpnėjimo priežasčių.

Nešvaros „kaupyklėlės“

Britų mokslininkai atrado, kad ant kas šešto mobiliojo telefono yra fekalijų pėdsakų. Atlikdami tyrimą, mokslininkai apžiūrėjo beveik 400 žmonių iš 12 Didžiosios Britanijos miestų rankas ir mobiliuosius telefonus. Nemaža dalis apklaustųjų melavo apie savo asmeninę higieną. 95 proc. teigė, kad išėję iš tualeto skuba kuo greičiau nusiplauti rankas. Tuo tarpu ekspertai ant 16 proc. tiriamųjų rankų ir mobiliųjų telefonų rado fekalijų pėdsakų. Ant 31 proc. žmonių rankų ir 25 proc. telefonų buvo auksinio stafilokoko bakterijų, kurių natūraliai yra mūsų odoje, tačiau jos gali tapti pavojingos, jei vienų žmonių perduodamos kitiems. Iš viso ant 92 proc. mobiliųjų telefonų ir 82 proc. rankų rasta kokių nors bakterijų pėdsakų. Ant mobiliojo telefono patekusi bakterija ten gali puikiai gyvuoti. Nuo telefono paviršiaus bakterija gali vėl patekti ant mūsų rankų, net jei jas būsime nusiplovę, ant ausų ir veido, kur gali užkrėsti įbrėžimus ar atviras žaizdas.

Patarimai atsargiems

Lietuvoje nėra nustatyta, nuo kada mažamečiui vaikui galima naudotis mobiliaisiais telefonais, todėl tai sprendžia tėvai. Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja uždrausti mobiliaisiais telefonais naudotis mokyklose – pamokų metu jie turėtų būti išjungti, o teritorijose jų naudojimasis apribotas. Jungtinėje Karalystėje į daugelį mokyklų mobilųjį telefoną draudžiama net atsinešti, mokytojai gali tikrinti moksleivių kuprines, jei įtaria, kad šie turi mobilųjį telefoną. JAV mokinių kuprinėse mobiliųjų telefonų gali ieškoti tik speciali komisija. Prancūzijoje vaikams iki šešerių metų draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais.Jeigu esate jaunesni nei 15 metų amžiaus, mobiliojo telefono apskritai nederėtų naudoti. Jei būtina pasinaudoti telefonu – siųskite tekstinius pranešimus.Laukdami sujungimo su pageidaujamu abonentu, mobiliojo telefono nelaikykite prie pat ausies. Apsiribokite tik būtinais skambučiais ir stenkitės kalbėti kuo trumpiau. Naudokite laisvų rankų įrangą, kurios dėka galėsite laikyti savo mobilųjį telefoną daugiau nei 20 – 30 cm atstumu nuo kūno, arba telefono garsiakalbį.Mobilusis telefonas neturėtų būti laikomas šalia galvos, kūno ar kišenėse. Jei mobilusis telefonas nereikalingas – geriausia jį išjungti (pamokų metu ar miegant).Naktį nelaikykite įjungto mobiliojo telefono greta lovos.Mobiliuoju telefonu naudokitės tik optimaliomis signalo priėmimo sąlygomis. Nesinaudokite mobiliuoju telefonu uždarose erdvėse (lifte, rūsyje, ir t. t.).Nenaudokite mobiliojo telefono, kai esate važiuojančioje transporto priemonėje, kadangi jo antena nuolatos ieškos maksimalaus signalo stiprumo ir dėl to sustiprės telefono spinduliuotė. Griaudžiant perkūnijai ir žaibuojant, telefoną geriau išjungti.Mobilieji telefonai dažnai draudžiami ligoninėse ir lėktuvuose, kad netrukdytų navigacinėms sistemoms ar kai kuriems medicinos prietaisams. Geriausia, jeigu pasirinksite mobilųjį telefoną, kurio SAR (specifinė sugėrimo sparta) yra mažiausia. Šis rodiklis nurodo, kiek intensyvi mikrobangų spinduliuotė veikia žmogaus audinius. Savo telefono SAR reikšmę sužinoti galima padaryti šiame tinklalapyje, įvedus telefono modelio pavadinimą ir patikrinus informaciją apie jį naujausioje EWG duomenų bazėje. Perkant telefonus (ypač išmaniuosius) verta pasitikrinti ar šie pažymėti CE ženklu, kuris reiškia, kad daiktas atitinka bendrus ES saugumo reikalavimus. Venkite ir įtartinų prekiautojų. Beje, kuo telefone daugiau įrangos, tuo jis daugiau skleidžia elektromagnetinių bangų.

 

 

Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė

www.sakiaivsb.lt