Pavasaris – vitaminų badmetis. Vitaminų atsargos per žiemą išseko ir jas reikia papildyti.

Pavasaris – vitaminų badmetis. Vitaminų atsargos per žiemą išseko ir jas reikia papildyti.

 

Atėjus pavasariui, organizmas šaukte šaukia, jog vitaminų atsargos per žiemą išseko ir jas reikia papildyti. Tai parodo sausėjanti oda, lūžinėjantys plaukų galiukai, susilpnėjusi imuninė sistema,  padidėjęs nuovargis, silpstanti  atmintis bei kiti požymiai, dėl kurių galime jausti diskomfortą.

Vitaminai – biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, labai svarbūs medžiagų apykaitai ir gyvybinės organizmo funkcijoms.  Žmogus vitaminų gauna su maistu, jei žmogus sveikai ir įvairiai maitinasi, jo nekamuoja vitaminų stygius. Tačiau ligoniams, pagyvenusiems, sportuojantiems, patiriantiems  stresines situacijas,studijuojantiems,  prastai valgantiems  dažniausiai prireikia vitaminų preparatų kaip mitybos papildo. Vitaminų poreikis  padidėja  jaunam augančiam organizmui, menstruacijų, neštumo metu, maitinant kūdikį  krūtim. Vitaminų stoka sudaro palankias sąlygas nervų sistemos pažeidimams, nes sumažina nervų audinio atsparumą mechaniniams, toksiniams, infekciniams žalojantiems veiksniams, skatina  esančių  pažeidimų  progresavimą.

Vitaminai žymimi lotynų abėcėlės didžiosiomis raidėmis arba pagal cheminę sudėtį: vitaminas C arba askorbo rūgštis ir t.t. Pagal tirpumą vitaminai skirstomi į tirstančius riebaluose (vitaminai A, D, E, K) ir tirpstantys vandenyje ( C ir B grupės). Tirpstantys riebaluose gali kauptis organizme, todėl kasdien jų vartoti nebūtina, esant per dideliam jų kiekiui, pašalinami su šlapimu.

VITAMINAS A:
Padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvą, būtinas normaliam kaulų ir dantų formavimuisi, normaliam augimui, dalyvauja nervų sistemos ir dauginimosi funkcijose.
ŠALTINIAI. Žuvų taukai, sviestas, kiaušinio trynys, menkės arba jautienos kepenys, pieno produktai, o beta karotinas (iš kurio gaminasi vitaminas A)  morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, špinatai, brokoliai.
VITAMINO STOKA. Šviesos baimė, pablogėjęs regėjimas prieblandoje (vištakumas), apetito stoka, nuovargis, sutrikusi skrandžio bei kepenų veikla, sausa ir pleiskanota oda, lūžinėjantys nagai, plaukų slinkimas.

VITAMINAS D:
Reguliuoja mineralinių medžiagų, kalcio ir fosforo, teikiančių tvirtumo kaulams ir dantims, apykaitą, gerina kalcio ir magnio pasisavinimą, saugo nuo osteoporozės.
ŠALTINIAI. Žuvų taukai, ikrai, sviestas, sūris, mėsa, kiaušinio trynys, menkės kepenys, lašiša, pienas. Žmogaus organizme jis susidaro veikiant saulės spinduliams.
VITAMINO STOKA. Rachitas, sutrinkęs dantų augimas, dėmės dantų emalėje, susilpnėję raumenys, sumažėjęs atsparumas infekcijoms.

VITAMINAS E:
Tai antioksidantas, saugantis riebalus, vitaminus, fermentus nuo „laisvųjų radikalų” žalingo poveikio. Stiprina organizmo imunitetą, padeda viršutiniam odos sluoksniui išlaikyti drėgmę.
ŠALTINIAI. Aliejai, grūdai, žirniai, grikių kruopos, kukurūzai, kiaušinio trynys, pieno produktai, mėsa, menkės kepenys.
VITAMINO STOKA. Sutrikusi nervų sistema, virškinimas. Vyrams sumažėjęs lytinis potraukis ir sulėtėjęs spermatozoidų judrumas.

VITAMINAS K:
Palaiko normalų kraujo krešėjimą, skatina raumenų veiklą, regeneracijos procesus organizme, didina organizmo atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą.
ŠALTINIAI. Špinatai, pomidorai, šermukšnio uogos, kopūstai, salotų lapai, žirneliai, morkos, žemuogės, bulvės. Šį vitaminą gamina ir žarnyno bakterijos.
VITAMINO STOKA. Pasunkėjęs kraujo krešėjimas, dantenų kraujavimas.

VITAMINAS B:
Dalyvauja perduodant nervinį impulsą raumenims, medžiagų apykaitos procesuose, padeda atstatyti nervų sistemą po didelio krūvio, svarbus ląstelių dauginimuisi. Vitaminas B1 – dalyvauja angliavandenių apykaitoje, taip pat perduodant nervinį impulsą raumenims, skatina normalų augimą, mažina acidozės (parūgštėjimo) reiškinius. Vitaminas B2 – veikia riebalų pasisavinimą, svarbus regėjimui, skatina eritrocitų ir antikūnių formavimąsi, padeda išlaikyti sveiką odą, gleivines, plaukus, stimuliuoja antinkščių funkcijas. Vitaminas B6- įtakoja fermentinius procesus, vykstančius organizme ir ypač galvos smegenyse, skatina hemoglobino gamybą, riebalų ir angliavandenių apykaitą. Vitaminas B12 –  svarbus medžiagų apykaitos procesuose, reguliuoja energijos kaupimą raumeniniame audinyje, kraujodaros procesus. Dalyvauja ląstelių dalijimosi procesuose, perduodant genetinę informaciją naujoms ląstelėms.  Nikotinamidas (vitaminas B3) – dalyvauja oksidacijos-redukcijos reakcijose, svarbus hormonų sintezei bei tulžies ir skrandžio sulčių išsiskyrimui  Biotinas (vitaminas B8) – veikia metabolizmo procesuose, riebalų rūgščių sintezėje, gliukoneogenezėje.
ŠALTINIAI. Randamas beveik visuose maisto produktuose. Pagrindinis šaltinis – grūdų produktai, lapinės daržovės, ankštinės kultūros, riešutai. Taip pat kepenys, inkstai, mėsa, pienas.
VITAMINO STOKA. Nuovargis, sutrikęs virškinimas, apetito stoka, galvos skausmai. Vitamino gali trūkti dėl fizinio pervargimo, alkoholizmo ar lėtinių žarnyno bei kepenų ligų. Vitamino B1 trūkumas sukelia: uždegiminės periferinių nervų ligas, kardiomiopatijas, širdies veiklos sutrikimus, virškinamojo trakto sutrikimus, skydliaukės ir hipofizė funkcijų nepakankamumo reiškinius. Vitamino B2 trūkumas sukelia: cheilozę, kuri pasireiškia gleivinės (ypač burnoje) pažeidimu. Žmogui peršti akis, jos bijo šviesos, atsiranda skausmingų įplyšimų lūpų kampučiuose, glositas (liežuvio uždegimas), odos uždegimai. Vitamino B6 trūkumas sukelia: seborėjinį dermatitą, mažakraujystę, kepenų riebalinę infiltraciją, epileptiforminius traukulius, ataksiją (nekoordinuotus judesius).  Vitamino B12 trūkumas sukelia: mažakraujystę, deginantį skausmą burnos ertmėje, liežuvio spenelių atrofiją, blogiau jaučiamas maisto skonis, liežuvis pasidaro lygus, raudonas, pykina.  Nikotinamido (vitaminas B3) trūkumas sukelia: atminties sutrikimus, pelagrą, pakinta oda, nervų sistemos ir virškinimo organų veikla, vystosi periferinių kraujagyslių spazmai. Biotino (vitaminas B8) trūkumas sukelia: raumenų skausmus, kojų bei rankų odos pleiskanojimą, depresiją.*

VITAMINAS PP:
Įeina į sudėtį daugelio fermentų, dalyvaujančių energijos gamybos ir kaupimo procesuose. Jis padeda funkcionuoti nervų sistemai, virškinimo traktui, veikia kraujo apytaką.
ŠALTINIAI. Vitamino PP yra daugelyje maisto produktų, ypač liesoje mėsoje, kepenyse, žuvies produktuose, žirniuose, pupose, grikių kruopose, rupioje duonoje, riešutuose.
VITAMINO STOKA. Apetito stoka, pykinimas, sutrinkęs miegas, atmintis, galvos skausmas, depresija. Retais atvejais pelagra, nors Lietuvoje ši liga pasitaiko itin retai.

FOLIO RŪGŠTIS:
Svarbi baltymų apykaitai, dalyvauja ląstelių dalijimosi ir atsinaujinimo procesuose. Kartu su vitaminu B12 ji užkerta kelią anemijai. Folio rūgštis būtina nėščioms moterims.
ŠALTINIAI. Folio rūgšties yra petražolėse, špinatuose, salotų lapuose ir kt. Jo randama kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, motinos ir karvės piene, alaus mielėse.
VITAMINO STOKA. Viduriavimas, burnos, stemplės, skrandžio ir žarnų gleivinės uždegimai.

VITAMINAS C:
Daugelį biologinių medžiagų saugo nuo ardomojo deguonies poveikio, stiprina organizmo imunitetą, kraujagysles, skatina žaizdų gijimą, padeda pasisavinti geležį.
ŠALTINIAI. Erškėtuogės, šaltalankio uogos, juodieji serbentai, saldieji pipirai, rauginti kopūstai. Kiek mažesnis kiekis: švieži kopūstai, citrusiniai vaisiai, braškės, agrastai, pomidorai, bulvės, kepenys. Lietuvos gyventojams pagrindinis vitamino C šaltinis yra bulvės.
VITAMINO STOKA. Susilpnėjęs imunitetas, jautresnė gleivinė, sutrikęs miegas, depresija.