Sakote, kad Biblija skatina girtuokliavimą?

Sakote, kad Biblija skatina girtuokliavimą?

Pranešimas spaudai

2013-04-30

2013 m. balandžio 30 d. (Vilnius). Alkoholis – tai Dievo siųstas nuostabusis gėrimas, skirtas malonaus jausmo sukėlimui ir atsipalaidavimui. Skamba kažkaip keistai? Deja, ne visiems. Prie milijono priežasčių, kurias susigalvoja alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės, norėdami pateisinti savo girtuokliavimą, prisideda ir mitas, kad tai skatina pats Dievas. Pasirodo šie skatinimai įrašyti ne bet kur, o pačioje Biblijoje! Nors ir ne visi žmonės yra religingi ir laikosi bažnyčios paskelbtų tikėjimo dogmų, tačiau beveik kiekvienas pripažins, kad Biblija – autoritetingas šaltinis.

 

Medicinos daktaras J. H. Kellogg savo studijoje „Vynas ir Biblija – alkoholinių gėrimų vartojimo aptarimas Biblijos požiūriu“ pateikia nemažai pavyzdžių – tiek poligamijos šalininkai, tiek pamokslininkai, palaikantys Amerikos vergovinę santvarką – visi Biblijoje ieško, ir kas keisčiausia – randa, „neginčijamų įrodymų” savo tiesoms patvirtinti.

 

„Šiuo metu veikia galinga partija, tvirtinanti, jog Biblija leidžia vartoti fermentuotus arba svaiginamuosius gėrimus ir net pritaria tokiems veiksmams”, – sako medicinos daktaras. Įdomu tai, kad šios partijos branduolį sudaro įžymūs mokslininkai ir dvasininkai, kuriuos, žinoma, remia garbūs saikingi gėrovai ir alkoholinių gėrimų pardavėjai.

 

Gali pasirodyti, kad argumentų ieškojimas šventojoje knygoje nėra iš piršto laužtas – atvertus kai kurias vietas, iš tiesų gali susidaryti toks įspūdis, jog Bažnyčia palaiko girtuokliavimą: „Gerk ne vien vandenį, bet vartok ir truputį vyno dėl savo skrandžio ir dažnų negalavimų“ (1 Timotiejui 5, 23) arba „<…> vyną, kuris pradžiugina dievus ir mirtinguosius“ (Teisėjų 9, 13). Tačiau tiek šių, tiek daugelio kitų citatų, paimtų iš Biblijos, klaidingumą logiškai paaiškina J. H. Kellogg.

 

Tiesa ta, kad nepasivarginus išsiaiškinti kai kurių istorinių subtilybių, kartais sumokama didžiulė kaina – žmonės sudvejoja religinėmis tiesomis. Hebrajų kalboje, kuria buvo parašytas Senasis Testamentas, išskiriamos kelios vyno rūšys: jajin, šekar ir tiroš. Visi šie trys terminai tiek į lietuvių, tiek į anglų kalbą verčiami vienu žodžiu – vynas (wine). Tačiau hebrajiški žodžiai, pavadinti vynui nėra vienareikšmiai – jajin yra bet kurio pavidalo vynuogių sultys, t.y. jos gali būti ir raugintos, ir neraugintos, šekar – dažniausiai tai palmių sulos arba datulių sultys, taip pat gali būti raugintos ir neraugintos, na ir tiroš – prinokusių bei šviežių vynuogių sultys, vartojamos, kuomet dar neprasidėjęs rūgimo procesas.

 

 

Taigi laikas suvokti, kad kai Šventajame rašte vienais atvejais kalbama apie vyno naudą ir veiksmingumą sveikatai, o kitais įspėjama apie didžiulę žalą – kalbama apie skirtingos rūšies „vynus“. Kaip bebūtų liūdna, savo sveikatą žalojančiai veiklai pateisinančių argumentų teks ieškoti kitur, mat Biblija ne tik neskatina girtuokliavimo, bet ir išvis nepataria vartoti rauginto vyno, bei siūlo rinktis blaivybės kelią.

 

 

Aušra Grigaliūtė