Šienligė- alerginis susirgimas

Šienligė- alerginis susirgimas

    Šienligė arba polinozė (lot. ,,pollen” – žiedadulkė) – tai alerginis susirgimas, kuris atsiranda dėl nenormalios,  padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes.     

Šiai ligai būdinga :

  • ūmi sloga : dažnas priepuolinis čiaudulys, gausios vandeningos išskyros iš nosies, nosies paburkimas, paraudimas ir niežėjimas;
  • akių uždegimas – konjunktyvitas : akių paraudimas, perštėjimas, skausmas, ašarojimas, šviesos baimė, vokų niežėjimas;
  • sezoniniai galvos skausmai;
  • uoslės pakitimai;
  • gerklės bei gomurio perštėjimas ir niežėjimas;
  • gali pakilti temperatūra;
  • gali pasireikšti dilgėlinės požymiai : staigiai smarkiai patinsta ir niežti vokai, lūpos, ausų kaušeliai.  

 Sergantiems sunkia šienligės forma ir nesigydantiems, per 2-3 metus išsivysto bronchinė astma.      

Alergiją gali sukelti apie 50 rūšių augalų. Išskiriami trys alergizuojančių augalų žydėjimo pikai:

  • pirmas pikas – pavasario, kai pradeda žydėti medžiai : lazdynai, alksniai, beržai, tuopos, klevai, uosiai.
  • antrasis – vasaros žydėjimo pikas, kai žydi varpinės žolės : eraičinas, motiejukas, šunažolė, avižuolė, javai (dažniausiai Lietuvoje sukeliančios šienligę augalų žiedadulkės).
  • trečiasis – vasaros pabaigos ir rudens žydėjimo laikotarpis, pražydus balandoms, pelynams, saulėgrąžoms, kukurūzams.     

  Ryškiausias šienligės bruožas yra tas, kad tie patys požymiai kartojasi kasmet, tuo pat metu, žydint tam tikriems augalams.           

 Alergiškam laikotarpiui galima pasiruošti, žinant augalų žydėjimo kalendorių. Augalų žydėjimo Lietuvoje kalendorius 

                                                                Mėnesiai, dekados
Augalo pavadinimas 03 04 05 06 07 08 09
Lazdynas                                          
Alksnis                                          
Drebulė                                          
Klevas                                          
Uosis                                          
Beržas                                          
Topolis                                          
Guoba                                          
Pušis                                          
Ąžuolas                                          
Liepa                                          
Kiaulpienė                                          
Miglė                                          
Eraičinas                                          
Motiejukas                                          
Pašiaušėlis                                          
Dirsė                                          
Rugys                                          
Šunažolė                                          
Varputis                                          
Avižuolė                                          
Smilga                                          
Miežis                                          
Kanapė                                          
Balanda                                          
Pelynas                                          
Saulėgrąža                                          
Kukurūzas                                          
                                             

   ( Duomenys p/g R. Ėmužytę,  Ą.-D. Ėmužytę,D.Skeivelienę,  )       

 Augalų žydėjimo laikotarpis  gali nukrypti dėl meteorologinių sąlygų ir augalų rūšių. Lietuvoje toks  nukrypimas vidutiniškai yra  7 – 14 d.         

Gali būti kryžminė alerginė reakcija tarp  pačių žiedadulkių, augalinio maisto ir vaistažolių (pavyzdžiui : beržo žiedadulkių kryžminė alerginė reakcija gali būti su vyšnių, trešnių, slyvų abrikosų, persikų, lazdyno riešutų, morkų, bulvių,salierų, vaistams naudojamų beržo lapų, pumpurų).   

  Žydėjimo laikotarpiu alergiškiems žmonėms rekomenduojama:

–         vengti gausiai žydinčių vietovių, ypač saulėtą, vėjuotą dieną;

–         lauke būti vėsesnėmis dienomis;

–         atostogauti ten, kur yra mažesnė žiedadulkių koncentracija (prie jūros, kalnuose, vietovėse, kur auga spygliuočiai medžiai);

–         namuose kasdien valyti dulkes drėgnu skudurėliu, kambarius vėdinti anksti ryte arba vėlai vakare;

 –        nevartoti augalinės kilmės kosmetikos, vaistų pagamintų iš žiedadulkių, nevalgyti medaus, nes jame yra žiedadulkių;

 –        vengti vabzdžių įgėlimo;

–         nevalgyti kryžminę alergiją sukeliančių augalinės kilmės maisto produktų, negerti augalinės kilmės alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų;

–         kambaryje nelaikyti žydinčių augalų;

–         dieną , o ypač po vidurdienio, patartina būti namuose, laikyti uždarus langus ir duris, nes tuomet žiedadulkių koncentracija ore yra didelė;

 –        nepjauti žolės (tai geriau atlikti iki žydėjimo), nevartyti šieno;

–         važiuojant mašina nejungti ventiliacijos, neatidaryti automobilio langų;

 –        atėjus iš lauko persirengti, nusiplauti veidą, išsišukuoti plaukus, dar geriau – išsiplauti galvą, nes plaukuose nusėda daug žiedadulkių.      

 

Alergiškiems žmonėms patartina kreiptis į gydytoją alergologą. Jei į alergologą ligonis kreipsis anksti pavasarį, gydytojas paskirs sezoninės profilaktikos vaistų.

 Vilniaus visuomenės sveikatos biuras  www.vvsb.lt