Spanguolės nauda

Spanguolės nauda

 

Spanguolė (lot. Oxycoccus, angl. Cranberry, vok. Moosbeere) –  erikinių šeimos (Ericaceae) visžalis, daugiametis augalas. Auga drėgnose vietose, aukštapelkėse ant kiminų ir kupstų, raistuose, samaninėse pelkėse ir miškuose.  Stiebas – augalo antžeminė dalis, jungianti šaknis su lapais.  Pagrindinė jo funkcija yra išlaikyti lapus, žiedus ir vaisius, tiekti jiems maistingąsias medžiagas ir kiek įmanoma labiau paskleisti juos erdvėje, kad gautų daugiau šviesos ir oro. Žydi gegužės-birželio mėn. smulkiais rausvais žiedeliais. Maži rausvi žiedai išauga ant kotelių.  Rugsėjo – lapkričio mėn. prisirpsta saldžiarūgštės, sultingos, tamsiai raudonos uogos. Vartojamos šviežios, virtos ir džiovintos maistui, vaistams.Jas galima ilgai išlaikyti neperdirbtas. Tai labai vertingas maisto produktas. Maistui jas reikia vartoti saikingai. Lapai tinka,  kaip arbatžolių pakaitalas.

          Spanguolių sultys Nauda: saugo nuo dantenų ligų bei šlapimo takų infekcijos. Tačiau į šias sultis paprastai dedama gana daug cukraus, todėl geriausia būtų arba rinktis 100 % natūralias sultis be cukraus, arba vartoti jų ne daugiau kaip 1 stiklinę per dieną.

  Vaistams renkamos prisirpusios uogos rudenį ar ankstyvą pavasarį ir laikomos ne  didesnėje, kaip 10°C temperatūroje.
  Spanguolė pasižymi uždegimą slopinančiomis, bakterijas naikinančiomis, temperatūrą ir troškulį mažinančiomis, kraujavimą stabdančiomis savybėmis. Uogose gausu vitaminų (B, C, P, PP), organinių rūgščių, pektinų. Juose esantys pektinai lengvai jungiasi su radioaktyviaisiais bei sunkiaisiais metalais ir padeda juos pašalinti iš organizmo. 

  Uogos vartojamos karščiuojant, sergant nekompensuotu cukriniu diabetu, šlapimo pūslės, inkstų, peršalimo ligomis. Liaudies medicina spanguolių preparatais gydo hipertoniją, uždegimines inkstų ligas, mažina temperatūrą.
 
  Nepatartina spanguolių preparatų vartoti sergant gastritu, skrandžio opa, kepenų ligomis, padidėjus skrandžio rūgštingumui.