Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas

Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas

    Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas, pasireiškiantis paraudimu, paburkimu, erozijomis (paviršinio gleivinės sluoksnio pažeidimais) ir opomis, pūlinukais ir pūslelėmis, dideliu skausmingumu ir blogu burnos kvapu. Klinikiniai požymiai priklauso nuo jį sukėlusios priežasties ir nuo stomatito formos.
    Stomatito išsivystymo priežasčių yra labai daug: nuo virusų ir grybelių, sukeliančių savarankiškas ligas, (tymus, raudonukę, vėjaraupius, skarlatiną, gripą, kvėpavimo organų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligas), mechaninių, terminių ar cheminių burnos gleivinės pažeidimų iki įvairiausių kitų ligų (onkologinių, autoimuninių) komplikacijų.
    Burnos ertmėje aptinkama apie 200 rūšių mikroorganizmų, kurių dauguma yra vadinamieji saprofitai (ligų nesukeliantieji). Tačiau organizmui nusilpus, pervargus, peršalus, išsekus, saprofitiniai mikroorganizmai gali virsti ligą sukeliančiaisiais (patogeniniais).
    Prieš pradedant gydytis, svarbiausia yra nustatyti stomatito rūšį pagal sukėlėją. Tą geriausiai gali padaryti gydytojas.  Tuomet paskirs tinkamus ir efektyviausiai veikiančius vaistus ir priemones būklei palengvinti.
    Stomatitai gali būti skirstomi pagal sukėlėją : grybeliniai, virusiniai, medikamentiniai(alerginiai) arba bakteriniai. Taip pat pagal pažeidimą: ūminiai katariniai arba opiniai nekroziniai.
•    Grybelinis stomatitas, kurį dažniausiai sukelia mieliagrybių genties grybeliai -balšvagrybiai. Grybelinio stomatito atsiradimui labai daug įtakos turi virškinamojo trakto, medžiagų apykaitos, endokrininės sistemos sutrikimai, ilgai trunkantis gydymas antibiotikais ar kitais hormoniniais preparatais. Grybelių sukeliamas ligas taip pat skatina geležies, A, B, C grupės vitaminų, folinės rūgšties stygius. Tokiu stomatitu dažnai serga kūdikiai.
Skiriamos lengva, vidutinio sunkumo ir sunki šios ligos forma. Paraudusioje burnos gleivinėje atsiranda raudonų dėmių su balkšvomis taškinėmis manų kruopų pavidalo apnašomis, kurios per dvi tris dienas susilieja ir tampa į plėvelę panašiomis apnašomis (varškinės, gelsvos, truputį iškilios), kurias lengvai nuėmus matoma ryškiai paraudusi burnos gleivinė. Vėliau apnašų sluoksnis storėja, stangrėja, jį sunku nuvalyti, o nuvalyta vieta dažnai kraujuoja. Esant sunkiai formai pažeidžiama visa burnos gleivinė: minkštasis ir kietasis gomurys, liežuvėlis, tonzilės, skruostų, lūpų gleivinė. Apnašo nuimti neįmanoma. Ligoniai skundžiasi deginimu, perštėjimu, sausumu burnoje, sutrinka skonio pojūtis, padidėja pažandžio limfmazgiai. Galimi kvėpavimo takų, odos, šlapimo pūslės pažeidimai.  Gydoma stomatitą sukėlusi liga, šalinamas alergenas. Vaistais mažinamas gleivinės jautrumas. Ji tepama švelniais priešuždegiminiais tepalais ir skalaujama. Skiriama vitaminų B1, B2, C, PP. Patartina valgyti skystą, šiltą, švelnų maistą.
•    Herpinis stomatitas, kurį sukelia herpesvirusai. Beveik 80 proc. visų vaikų stomatitų – herpinis stomatitas. Dažniausiai serga vaikai nuo pusės metukų iki penkerių metų. Ši uždegimo forma gali pasireikšti persirgus gripu, plaučių ligomis, kitomis infekcinėmis ligomis. Liga užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant: per seiles, sekretą, odą. Be burnos gleivinės pakitimų, galimi akių, veido odos pažeidimai. Herpiniu stomatitu paprastai susergama staiga. Inkubacinis periodas dažniausiai trunka 1-3 dienas, o liga – apie 7-10 dienų. Skruostų, lūpų, liežuvio, minkštojo gomurio gleivinėje iškyla 1-3 mm skersmens susiliejančios pūslelės, kurios po paros plyšta ir susiformuoja skausmingos opos. Dantenos būna raudonos, paburkusios, jautrios, kraujuoja vos prisilietus. Vaikams smarkiai teka seilės, dažnai pakyla temperatūra (daugiau kaip 38,5 °C), gali pasireikšti limfmazgių uždegimas. Dėl stipraus skausmo vaikai nevalgo net minkšto maisto, negeria, nevalo dantų.
Daugiau kaip trečdaliui sirgusiųjų pirmine infekcija pasireiškia antrinė herpinė infekcija, kurios populiariausia forma – lūpų pūslelinė. Dažniausiai antrinę infekciją lemia peršalimas, nusilpęs imunitetas, saulė, nuovargis, traumos, stresai.
Svarbu vietiškai malšinti skausmą burnoje, skirti epitelinio audinio atsinaujinimą skatinančių preparatų. Skiriama priešuždegiminių ir temperatūrą mažinančių vaistų.
•    Medikamentinį alerginį stomatitą sukelia kai kurie vaistai. Kai kurios stomatologijoje naudojamos medžiagos, vaistai, dantų pastos, eliksyrai, dantų protezuose esantys nesujungti monomerai, dažo medžiagos gali sukelti kontaktinį alerginį stomatitą. Alergiškai gali veikti plačiai naudojamas kobalto-chromo lydinys, sidabro amalgamos plombos, net gydomieji tvarsčiai Šis stomatitas pasireiškia labai įvairiai. Burnos gleivinė gali vien parausti ir paburkti, arba kartu ją išberia pūslės ir pūslelės, o kartais pažeidžiama ir oda. Šis stomatitas negydomas gali sparčiai plisti. Toksikoalerginius stomatitus gali sukelti vartojami vaistai, kuriuos galima perdozuoti, jie gali kauptis ar dėl išskyrimo funkcijos pažeidimų gali sutrikti jų pašalinimas iš organizmo. Šie stomatitai gali pasireikšti tik nedideliais odos ir gleivinės pakitimais ar net baigtis mirtimi. Nustojus vartoti dirglumą sukeliančių vaistų, stomatito požymiai paprastai praeina. Antrinės infekcijos profilaktikai skiriama antiseptikų, analgetikų. Šiuo atveju ypač tinka hexoral purškalas, kuris turi platų antimikrobinio poveikio spektrą ir hexoraletten pastilės, kurios ne tik sumažina bakterijų kiekį burnoje, bet ir malšina skausmą. Šio vaisto nevartoti, jei yra burnos gleivinės erozijų ir jaunesniems kaip 4 m. vaikams. Būtina pašalinti dantų apnašas ir akmenis, skirti epitelizaciją skatinančių vaistų, antihistamininių ir desensibilizuojamųjų, sunkiais atvejais – kortikosteroidų.
•    Bakteriniai stomatitai pasitaiko labai retai. Tai stomatitas, dažniausiai susiformavęs dėl virusų arba medikamentų sukeltų pažeidimų ir infekcijų. Kūno temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C, vyrauja pūlingos gleivinės žaizdelės, padidėja regioniniai limfmazgiai (jie skausmingi), gali pasireikšti apsinuodijimo simptomai. Burnos gleivinėje ant dantenų, skruostų, liežuvio, lūpų ir aplink jas esančioje odoje atsiranda daug pūlinukų ar erozijų, padengtų storu apnašu, pūslių su drumstu geltonu skysčiu. Vėliau jos pasidengia storais gelsvais arba pilkais šašais. Ligai progresuojant, procesas apima vis naujus gleivinės sluoksnius. Negydant gali išsivystyti pūlinys.
•    Ūminį katarinį stomatitą gali sukelti gripas. Paburksta ir parausta burnos gleivinė, skauda burną, teka seilės. Dantys, dantenos ir liežuvisapsitraukia apnašomis, liežuvio speneliai paburksta, jo šonuose ir skruosto gleivinėje matyti dantų atspaudų. Padidėja kaklo ir pažandiniai limfmazgiai.
•    Opinį nekrozinį stomatitą sukelia gripas, širdies ir kraujagyslių ligos, stresas, organizmo išsekimas, pervargimas, peršalimas, burnos užkrėtimas, gleivinės sužeidimas aštriu išgedusio danties kraštu, dantų akmenys, kai kurie vaistai. Pažeisti audiniai nekrozuoja. Iš pradžių apima silpnumas, skauda galvą, truputį karščiuojama, peršti burną. Vėliau temperatūra pakyla, didėja limfmazgiai, smarkiai teka seilės, skauda burną (dėl skausmo negalima valgyti).

Svarbu priminti, kad sergant bet kokios kilmės stomatitu visais atvejais būtina didelį dėmesį skirti burnos higienai ir griežtai laikytis gydytojo nurodymų. Būtina stiprinti bendrąją  sveikatos būklę, imuninę sistemą, gerai maitintis, vartotii vitaminų, mikroelementų. Labai svarbu konsultuotis su specialistais. Jeigu nerimaujate dėl sveikatos, tučtuojau kreipkitės patarimo į gydytojus. Juk geriau išgirsti specialistą sakant, kad viskas gerai ir nėra dėl ko nerimauti.

Aurima Dilienė
www.vaikupoliklinika.lt