TYRIMAS: Vyrai labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio

TYRIMAS: Vyrai labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio

                                         

Nors 55 proc. vyrų įsitikinę, kad negydant padidėjusią prostatą, gali išsivystyti vėžys, tik kas trečias penkiasdešimtmetį perkopęs vyras pas urologą apsilanko bent kartą metuose, kaip rekomenduoja urologai. Specialistai tvirtina, kad baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima kontroliuoti, o  operacinis gydymas, kuris anksčiau buvo pagrindinė gydymo priemonė, naudojamas vis rečiau. 

Kaip rodo šią vasarą tyrimo bendrovės „Synopticom“  atliktas tyrimas, 40 proc. respondentų prostatos sutrikimus įvardina pagrindinėmis vyrų sveikatos problemomis, o 68 proc. vyresnio amžiaus vyrų jaučia bent vieną gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH) požymį.

Paradoksalu, bet 76 proc. dar nesergančių padidėjusia prostata vyrų teigia, kad atsiradus jos požymiams, iš karto kreiptųsi į gydytoją ir vartotų jo paskirtus vaistus, tačiau daugiau negu penktadalis (22 proc.) jau susirgusiųjų gydosi patys: arba vartoja vaistininko rekomenduotus vaistus, arba liaudies medicinos būdus, o 6 proc. nesigydo visai.

Kaip teigia Lietuvos draugijos pirmininkas doc. Daimantas Milonas, didžiausią medikų nerimą kelia tai, kad vyrai pajutę gerybinės prostatos hiperplazijos požymius neskuba kreiptis į gydytoją, o bando gydytis patys – tada prasideda komplikacijos ir žymiai rimtesnės bėdos. Dažniausios GPH komplikacijos – ūmus šlapimo susilaikymas ar dėl šios ligos prireikusios operacijos. Tuo tarpu tyrimas rodo, kad 67 proc. sergančiųjų yra patenkinti medikų jiems paskirtu gydymu.

Specialistai įspėja, kad gydymasis vaistinėje be gydytojo rekomendacijos pirktais preparatais yra nesaugus ligos vilkinimas. „Pirmiausia būtinas vizitas pas urologą, kuris ir nuspręs, kurie vaistai tinkamiausi,“ – pasakoja Kauno medicinos universiteto Urologijos klinikos vadovas  doc. Mindaugas Jievaltas. – „  Delsimas apsilankyti pas gydytoją gali baigtis net tokiomis liūdnomis pasekmėmis, kaip ūmus šlapimo susilaikymas ir operacija“.

Pasak gydytojo, ištyrus prostatos didėjimo mechanizmą, atrasti medikamentai, kurie leidžia gydyti ne tik simptomus, bet ir pačią ligos priežastį. Per keletą metų prostatą galima sumažinti beveik trečdaliu.  Europoje ir Lietuvoje taikomas kombinuotas gydymas, kai  vienoje kapsulėje yra dvi veikliosios medžiagos – tai žymiai veiksmingiau lengvina simptomus bei apsaugo nuo ligos komplikacijų.

27 proc. apklaustų vyresnio amžiaus vyrų įsitikinę, kad padidėjusią prostatą  gali tekti operuoti. Kaip teigia Santariškių klinikos urologijos centro vadovas prof. Feliksas Jankevičius, vyrams labai opi prostatos tema, o vizitas pas urologą jau jaučiant kokius nors gerybinės prostatos hiperplazijos požymius dažnai asocijuojasi su chirurgine operacija. „Prieš 10-15 metų padidėjusios prostatos pašalinimas buvo vienai iš dažniausių urologų atliekamų operacijų, o šiandien ji atliekama tik esant neefektyviam medikamentiniam gydymui ar išsivysčius komplikacijoms,“ – teigia prof. F. Jankevičius. – „Daugiau negu pusė vyrų klaidingai galvoja, kad diagnozavus gerybinę prostatos hiperplaziją, išsivystys prostatos vėžys, tačiau šiuolaikiniai gydymo būdai leidžia ligą efektyviai kontroliuoti.“

Sergant gerybine prostatos hiperplazija, ketvirtadalį vyrų labiausiai vargina sutrikęs miegas, penktadalį – diskomfortas, 17 proc. – vėžio baimė ir 11 proc. – lytiniai sutrikimai.

Profilaktiškai pas urologą dažniau lankosi jaunesni bei vidurinio ir aukštesnio išsimokslinimo vyrai. 36 proc.  50 – 74 metų vyrų nurodė kartą metuose ir dažniau atliekantys PSA tyrimą, kuris yra skirtas prostatos hiperplazijos ir vėžio kontrolei, tačiau daugiau nei trečdalis apklaustųjų teigė niekada tokio tyrimo neatlikę.

Daugiau apie GPH

Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) yra dažna problema tiek tarp kitų šalių, tiek ir tarp Lietuvos vyrų. Įvairaus sunkumo GPH simptomai būdingi apie 40 proc. 50 metų amžiaus vyrų, 50-60 proc. – šešiasdešimtmečių ir beveik visiems – 70 m. ir vyresniems vyrams. Taigi tarp vyresnių vyrų problemos aktualumas didėja.

Sergant GPH, pažeidžiama prostata – joje išveša mazgai, o tikrasis prostatos audinys sunyksta

Prostatos išvešėjimą sukelia pakitusi lytinių hormonų (testosterono ir dihidrotestosterono) pusiausvyra vyro organizme. Pagrindinis ligos rizikos veiksnys – vyresnis amžius.

Šia liga serga daugiau nei pusė vyrų, vyresnių nei 50 metų amžiaus.

“Gerybiniu“ prostatos padidėjimas vadinamas norint pabrėžti, jog liauka didėja ne dėl vėžio ar infekcijos. Tačiau terminas “gerybinė” iš tiesų yra sąlyginis, kadangi negydoma ar netinkamai gydoma GPH gali sukelti rimtų komplikacijų, pvz., inkstų pažeidimą bei inkstų funkcijos nepakankamumą. Iki 60 proc. sergančių GPH sutrinka lytinė funkcija.

Ligai progresuojant, vyrai neretai prisitaiko prie atsiradusių sutrikimų ir nepatogumų, vis atidėlioja vizitą pas urologą. Taip liga laikui bėgant gali sukelti labai rimtų sveikatos sutrikimų. Todėl kiekvienam vyresniam nei 50 metų vyrui patartina nors kartą per metus apsilankyti pas urologą.

Negydant prostatos hiperplazijos, gali atsirasti ne tik ūminis šlapimo susilaikymas, bet ir šlapimo takų infekcija, šlapimo pūslės akmenys, netgi inkstų funkcijos nepakankamumas. Prostatai išvešėjus neretai prireikia operacijos – prostata pašalinama dalinai arba visiškai.

Dažnai kylantis  klausimas vyrams – ar susiję prostatos vėžys ir padidėjusi prostata? Prostatos hiperplazija ir prostatos vėžiu galima sirgti vienu metu. Tačiau nėra įrodyta, kad šios ligos būtų viena kitos priežastis. Dažniausiai prostatos vėžį galima įtarti organizme esant padidėjusiam prostatos specifiniam antigenui (PSA). PSA padidėjimas gali byloti ir apie gerybinę prostatos hiperplaziją. Vyrams nuo 50 iki 75 metų šis tyrimas vieną kartą per du metus atliekamas nemokamai, tiesiog reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jei PSA kiekis bus padidėjęs – rekomenduos urologo konsultaciją. Prostatos vėžio diagnozę galima patvirtinti tik atlikus prostatos biopsiją. Pagal šio tyrimo rezultatus urologas skirs tinkamiausią pacientui gydymą.

Daugiau informacijos: „Viešųjų ryšių technologijos“ Švitrigailos g. 11 B, Vilnius