Vasara- venų varikozės paūmėjimo laikotarpis

Vasara- venų varikozės paūmėjimo laikotarpis

Vasara  – venų varikozės paūmėjimo laikotarpis

            Venų varikoze serga maždaug 20 proc. vyrų ir apie 40 proc. moterų. Tad žinių apie šios ligos požymius ir jos kilmę tikrai netrūksta. Todėl tik trumpai priminsime svarbiausius šios ligos vystymąsi nulemiančius veiksnius – tai įgimti veninės kraujotakos anatomijos ir fiziologijos ypatumai, sąlygojantys polinkį sirgti šia liga, bei gyvensenos įpročiai, skatinantys šios ligos vystymąsi.

            Visus varikozinės venų ligos gydymo būdus galima išskirti į dvi tarpusavyje susijusias grupes – konservatyvųjį ir chirurginį gydymą. Konservatyviesiems varikozinės venų ligos gydymo būdams priskiriamas specialus kompresinis trikotažas, įvairūs išoriškai vartojami tepalai ir kremai, geriamieji preparatai, vaistai (Cyclo3forte) ir pan. Visi šiuo metu žinomi konservatyviojo gydymo metodai labiausiai tinkami šios ligos profilaktikai, taip pat kaip pagalbinė priemonė ruošiantis invazinei procedūrai.

Venų varikozės gydymui pasitelkiami invaziniai chirurginiai gydymo metodai.

            Injekcinė skleroterapija taikoma kaip savarankiškas venų varikozės gydymo metodas ir kaip pagalbinė priemonė chirurgiškai gydant venų varikozę. Injekcinės skleroterapijos metodo esmė – pažeistoje kraujagyslės srityje su specialių medžiagų pagalba yra sukeliamas aseptinis uždegimas, skatinantis jungiamojo audinio išvešėjimą ir pažeistos kraujagyslės srities užakimą. Šiuo metu praktikoje taikoma skleroterapijos procedūra, kurios metu sklerozuojamasis skystis į veną sušvirkščiamas kateteriu. Procedūros eiga stebima ultragarsine aparatūra.Kateteriu į pažeistą veną galima suleisti ne tik skystį, bet ir putų pavidalo sklerozuojamąjį preparatą.

            Kita skleroterapijos atmaina – mikroskleroterapija sėkmingai taikoma gydant smulkius varikozinius pažeidimus (pavyzdžiui, kraujagyslių „žvaigždutes”). Viena dažniausių skleroterapijos procedūros komplikacijų – dėl netinkamo suspaudimo gali labai sutinti galūnė. Todėl labai svarbu teisingai sutvarstyti ją  elstiniu tvarsčiu. Beje, taip niekuomet nenutinka jei pooperaciniu laikotarpiu dėvimas kompresinis trikotažas. Kiek laiko po procedūros reikia mūvėti kompresinius gaminius, paprastai nurodo gydytojas.

            Šiuo metu lazerinis venų varikozės gydymas laikomas vienu progresyviausių gydymo metodų. Tai minimaliai pacientą traumuojanti procedūra, po kurios pacientas jau kitą dieną gali užsiimti įprasta veikla. Suleidus vietinio poveikio anestetiko, į pažeistą veną įterpiamas endogeninis lazeris ir, kontroliuojant ultragarsiniu aparatu, lazerio spinduliu sukeliama vidinės venos sienelės koaguliacija. Vena perauga jungiamuoju audiniu, kurį bėgant laikui žmogaus organizmas asimiliuoja.

Mikroflebektomija – tai operacija, kai per mikropjūvį pažeista vena pašalinama pasitelkus specialų „kabliuką“: su jo pagalba pažeista vena ištraukiama, perrišama ir pašalinama. Tai mažai pacientą traumuojanti operacija, po kurios likęs randas – beveik nematomas.. Pooperaciniu laikotarpiu pacientams privalu mūvėti kompresinį trikotažą. Kiek laiko reikia naudoti specialias kompresines kojines, paprastai nurodo gydytojas. Po šios operacijos rekomenduojama daugiau vaikščioti, važinėti dviračiu.

            Flebektomija – tai operacinis varikozės pažeistų venų pašalinimas taikant vietinę nejautrą. Pooperaciniu laikotarpiu ligoniui privalu mūvėti specialų kompresinį trikotažą (Elastines gydomosios  kojines Maxis).

              www.chirurgija.com.