Velykos ir jų simbolika, kiaušinių marginimas

Velykos ir jų simbolika, kiaušinių marginimas

 

   Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo Perkūno. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė- gamtos atbudimas. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu.

  Velykų simbolis –  margintas kiaušinis. Nuo senų laikų iki šiol juos margina  įvairiais  būdais. Dažai iš gamtos:  į puodą pridedama daug žolyčių, šieno pabirų ir viskas pavirinama. Kiaušiniai gali būti dedami tiesiai į nuovirą arba apraišiojami svogūnų lukštais (suteiks raudonesnių atspalvių).  Jeigu augalas turi dažomųjų medžiagų, dažo visos jo dalys, bet stipriau šaknys bei žiedai. Gerai dažo kai kurių augalų sėklos, konkorėžiai (pvz., juodalksnių, alksnių), žievė (ąžuolo), turintys daug tanino (pvz., arbatžolės dažo tamsiomis spalvomis). Šlamučiai nudažys ryškiai geltonai. Meškauogės, bruknės  dažo ryškiai žaliais atspalviais. Augalų dažomąsias medžiagas galima sutvirtinti valgomąja druska.

Jūsų stalui įdaryti- pakepinti kiaušiniai

Reikės: 5 kiaušiniai, 50 g sviesto, 3 džiovinti baravykai, svogūnas, rūkytos dešros, druskos, pipirų, majonezo. 

      Kietai virtus kiaušinius su lukštais perpjauti išilgai pusiau, išimti trynius, baltymus ir smulkiai sukapoti. Baravykus pamirkyti, išvirti, smulkiai supjaustyti ir pakepinti su kapotu svogūnu, pagardinti  prieskoniais. Kai atvės, sumaišyti su kapotais kiaušiniais, smulkiai supjaustyta rūkyta dešra bei majonezu. Gerai išmaišytą masę dėti į kiaušinių lukštų puseles ir apkepti svieste (lukštais į viršų). Sudėtus į lėkštę kiaušinius papuošti žalumynais.