Ženšenio gydomosios savybės

Ženšenio gydomosios savybės

 

 

 

            Apie  gydomąsias  ženšenio  savybes  buvo  žinoma  dar prieš  tris  keturis  tūkstantmečius.  Šis  augalas  minimas  seniausiuose  kinų  medicinos  raštuose  kaip  seniausias  vartojimo  tradicijas  turintis  vaistinis  augalas,  tonizuojantis skrandžio  veiklą,  gerinantis  smegenų  veiklą,  turi  įtakos ilgesnei  gyvenimo  trukmei. Ženšenio  sudėtyje yra visas kompleksas veikliųjų medžiagų: eterinių ir kitų aliejų, fermentų, mikroelementų, C ir B grupės vitaminų, fitoestrogenų, cukrų, pektinų, daug krakmolo, ekstrakcinių bei kitų medžiagų,. Gydomąjį poveikį lemia  triterpeniniai  saponinai,  kurie  skirstomi  į  tris  grupes  – panaksozidus,  ginsenozidus  bei  kitus  saponinus.

Poveikis endokrininei sistemai. Ženšenis skatina vidinės sekrecijos liaukos veiklą: antinksčių aktyvumą, didina kortikosteroidų kiekj kraujo plazmoje; insulino sintezę, gerina jodo pasisavinimą skydliaukėje, tulžies sekreciją, gerina lytinių liaukų veiklą. Ženšenis  aktyvina  ir  biocheminius  procesus:  didina  deguonies sunaudojimą audiniuose, gerina dujų apykaitą, kartu ir žaizdų gijimą, stimuliuoja kraujodarą.  

Poveikis  širdies ir kraujagyslių sistemai. Ženšenio poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai nėra vienareikšmis: manoma, kad jis neturi įtakos, kai arterinis kraujospūdis iki 200 mm Hg, be to, pastebimas širdies susitraukimų amplitudės padidėjimas bei širdies susitraukimų dažnio suretėjimas. Kaip antioksidantas, ženšenis saugo širdj ir kraujagysles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Ženšenis mažina bendrąjį cholesterolio ir trigliceridų kiekį, didina taip vadinamojo “gerojo” cholesterolio  kiekį  ir  taip  apsaugo  nuo  aterosklerozės  bei  trombų susidarymo – turi ir antiagregacinj poveikį.  

Poveikis imuninei sistemai.  Dėl  ženšenio  sudėtyje  esančių  polisacharidų  jis  turi imunomoduliacinį poveikį, t.y. aktyvina leukocitų, fagocitų ir makrofagų veiklą prieš jvairius svetimkūnius: bakterijas, virusus, grybelius. Todėl rekomenduojama vartoti kaip pagalbinę  priemonę,  pvz.,  tuberkuliozei  gydyti  arba  jos remisijos laikotarpiui. Literatūros duomenimis, ženšenis vartojamas kaip pagalbinė priemonė, gydant citostatikais.  Tyrimais  buvo  nustatyta,  kad  azijietiskasis   ginseng mažina kai kurių piktybinių navikų atsiradimą. Atlikus bandymus su gyvūnais, ištirtas jo poveikis karcinogenezės mechanizmui. Daugeliu atvejų pastebétas inhibitorinis veikimas.   Dėl adaptogeninių ir imunomoduliacinų savybių ženšenį rekomenduojama vartotipo sunkių ligų, chirurginių procedūrų, jvairios kilmés komplikacijų, po ilgo fizinio ir emocinio nuovargio – didéja pagrindinių fiziologinių sistemų atsparumas.  Vartojant ženšenį, pagerėja bendra ligonių būklė, apetitas, antropologiniai duomenys, padidėja darbingumas. Gerėja pažintinės funkcijos, ypač gebėjimas susikoncentruoti.    

Ženšenio vartojimas senyvo amžiaus žmonėms.  Ženšenis svarbus pagyvenusiems žmonėms, nes kaip tonikas ir adaptogenas jis gerina fizinę būklę, atsparumą stresui ir su amžiumi susijusiais organizmo pokyčiais. Be to, augalas gerina deguonies pasisavinimą smegenyse ir saugo  nuo  senatvinės  demencijos,  Alzheimerio  ligos  ar net  smegenų  išemijos.  Tyrimais in   vitro nustatyta, kad P. ginseng  ekstraktas saugo smegenų audinių baltymus nuo laisvųjų radikalų oksidacinio poveikio.  

Ženšenio preaparatų vartojimas. Rytų medicina teigia, kad tinkamiausias ženšenio vartojimo laikas- ruduo ir žiema, be to, būtina laikytis higienos bei mitybos rėžimo. Geriausia “bendrąjį stiprinantį” poveikį ženšenio preparatai atlieka kartu su kitais žmogaus  gyvybinei  veiklai  būtinais  komponentais,  t.y.  vitaminais ir mikroelementais. Bendras poveikis aktyvina organizmo biocheminius procesus.Vartojant ženšenio preparatus rekomenduojamomis dozėmis, nepastebėta nepageidaujamų reiskinių. Vis  dėlto, vartojant ženšenį ilgiau kaip tris mėnesius, rekomenduojama daryti 10 dienų pertrauka. 

Informacijos šaltinis: žurnalas BIOMEDICINA 2002 NR.2