Žiemiška gamtos vaistinė

Žiemiška gamtos vaistinė

 

Žiemiška gamtos vaistinė           

   Kiekviena žiema atsineša ne tik smagią švenčių nuotaiką, pramogas ant sniego, bet ir ligų bei  įvairių negalavimų maišelį. Susirgę mes dažniausiai griebiamės cheminių vaistų, kurie greitai pašalina ligos simptomus, bet negydo pačios ligos. Knygoje „Vaistinių augalų enciklopedija“ yra nemažai naudingų augalinių gydomųjų priemonių receptų, kuriems pasigaminti nereikia laukti vasaros – visų reikalingų augalų galima rasti parduotuvėje arba vaistinėje ar net prisirinkti  patiems, nes žiema – jų laikas.

 Paprastasis amalas. Preparatai iš amalo vartojami skrandžio, storosios žarnos gleivinių uždegimams, taip pat bronchų astmai, aterosklerozei, inkstų, nervų ligoms gydyti. Šaltuoju metu laiku šis augalas labai naudingas nuo kvėpavimo takų ligų. Žaliavą preparatams – jaunas amalų šakeles – ruošti reikia lapkričio–kovo mėnesiais, tad dabar – pats laikas. Nupjautas šakeles reikia džiovinti šiltoje vėdinamoje patalpoje, paskleidus nestoru sluoksniu ir saugant nuo tiesioginių saulės spindulių. Vėliau žaliava turi būti laikoma tankaus audinio maišuose arba stikliniuose induose sausoje, tamsioje vietoje. Svarbu nepamiršti, kad amalą vartoti tinka tik vienerius metus.

Amalo arbata.1 valg. šaukštas susmulkintos žaliavos užpilamas stikline verdančio vandens. Po 20 min. nukošiama ir ši dozė išgeriama ryte prieš pusryčius arba praėjus 2 valandoms po jų. Amalo preparatai paprastai vartojami 4–6 savaites, jei tam nėra apribojimų.

Baltalksnis. Baltalksnių preparatai liaudies medicinoje vartojami persišaldžius, nuo podagros, reumato. Jie veikia sutraukiamai, stabdo kraujavimą, uždegimus, dezinfekuoja. Kojų nuovargį gerai šalina baltalksnių lapų vonios. Augalo vaisių nuoviras kaip pavilgai vartojamas nuo dermatitų, nudegimų, kai kraujuoja iš nosies ar dantenų. Baltalksnių vaisiai skinami rudenį ir žiemą, kai patamsėja. Svarbu atsiminti, kad negalima rinkti nukritusių alksnių vaisių. Žaliava tinkama vartoti ne ilgiau kaip 3 metus. Nuoviras kojų vonelei: Į 2l vandens beriama sauja nuplautų žalių alksnio lapų. Laikoma 2 val. Vandenyje mirkomos kojos po sunkaus fizinio darbo arba pavargus – pašalina nuovargį.

Valgomasis krienas. Krienai, kaip ir česnakai, vartojami ir kulinarijoje, tačiau taip pat pasižymi daugeliui galbūt net negirdėtomis gydomosiomis savybėmis.  Jų preparatai vartojami sergant infekcinėmis plaučių ligomis, šlapimtakių, šlapimo pūslės akmenlige. Krienai veikia kaip antiseptikai, didinantys kraujotakos greitį ir gerinantys virškinimą. Šis augalas taip pat puikiai naikina bakterijas ir kitus mikroorganizmus. Šviežios šaknys ir jų sultys vartojamos skrandžio ir žarnyno sekrecijai padidinti, apetitui sužadinti. Pavilgai ir krienų masės kaukės vartojamos kosmetikoje pigmentinėms dėmėms ir strazdanoms pašalinti.

Krienų užpilas: 1 valg. šaukštas sutarkuotų krienų užpilama 2 stiklinėmis verdančio vandens, paliekama 1 val. Vartojama po ¼ stiklinės 4 kartus per dieną prieš valgį. Didelės krienų preparatų dozės gali sukelti nudegimus, net opų susidarymą, padidinti arterinį kraujospūdį.

Paprastasis moliūgas. Pagrindinė gydomoji šio vaisiaus žaliava – sėklos. Jos vartojamos esant skausmingam šlapinimuisi, prostatos adenomai, taip pat žarnyno funkcijai pagerinti. Tačiau nereikėtų nuvertinti ir moliūgo minkštimo – jis gerina virškinimo motoriką, juo gydomi nudegimai, pažeista oda, egzema, dedervinės, ruošiamos veido kaukės. Be to, nuoviras iš minkštimo su medumi veikia raminamai, gydo nemigą.

Sėklų vartojimas: Skiriama 1–2 valg. šaukštai išlukštentų sėklų, kurios gerai sukramtomos ir užgeriamos skysčiu (vandeniu, sultimis). Vartojama 2 kartus per dieną – ryte ir vakare, vieną mėnesį.Geriausia nesirgti nei žiemą, nei vasarą, bet jei taip atsitinka, vertėtų prisiminti ir mūsų senelių išmintį bei jų sukauptą patirtį.