Žmogaus energija

Žmogaus energija

 

Žmogus nuolat eikvoja energiją gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti ir fiziniam darbui atlikti. Dėl pagrindinės energijos apykaitos plaka širdis, palaikoma pastovi kūno temperatūra, sintetinamos tam tikros medžiagos. 

Pagrindinė energijos apykaita priklauso nuo lyties, amžiaus, svorio, ūgio, fiziologinių organizmo ypatumų ir kitų veiksnių. Ji sudaro apie 60 proc. visos žmogaus eikvojamos energijos.

Kita energijos dalis eikvojama judesiams ir fiziniam darbui. Energijos eikvojimas per parą nustatomas pagrindinės energijos apykaitos dydį padauginus iš fizinio aktyvumo koeficiento. Juo žmogus dirba sunkesnį darbą, juo didesnis fizinio aktyvumo koeficientas: lengvas darbas – 1,5, vidutinio sunkumo darbas – 1,7, sunkus darbas – 2,0, labai sunkus darbas (vyrų) – 2,2. Energija matuojama kilokalorijomis (kcal) arba kilodžauliais (kJ) (1 Kcal = 4,2 kJ). 

Žmogus gauna energijos iš maisto medžiagų. Maisto medžiagų energetinė vertė yra tas energijos kiekis, kurį išskiria vienas gramas medžiagos, oksiduodamasis organizme. Iš vieno gramo riebalų susidaro 9 kcal (37,7 kJ) energijos, iš vieno gramo angliavandenių ar baltymų – 4 kcal (16,7 kJ) energijos, iš vieno gramo alkoholio – 7 kcal (30 kJ) energijos.

Suaugusio žmogaus kūno svorio pokyčiai geriausiai parodo, ar išlaikoma pusiausvyra tarp gautos su maistu ir išeikvotos energijos. Jei kūno svoris pradeda didėti, vadinasi iš maisto medžiagų susidaro daugiau energijos negu jos eikvojama. Jei kūno svoris mažėja, vadinasi maisto davinio energijos vertė yra per maža, neatitinka organizmo poreikių.

 Informacijos šaltinis www.vsv.lt